Niekiviskmėjinėjimai

Kai galvoji, kad viskas yra blogai, tai Tas Kuris Viską Sugalvojo tik nusišypso ir galvoja: “ot, nu lochai. blogai jiems matai. šekit dar. oi, nepaspringot? te dar. vajė… šitie dar laikosi? o kaip su šituo susidorosit?”
Eina jis ir en, ir iks. Tas Kur Viską Sugalvojo. Ir lai nebando jis įsižeist dėl keiksmažodžio, nes pats viską ir sugalvojo.
Kaip, jau ką tik sakiau bg, išsinuomosiu kokiam Lietuvos užkampyje trobą. Įsivesiu internetą, kad nebūčiau atskirta visiškai. Auginsiu morkas, skinsiu nuo medžių vyšnias, obuolius. Lesinsiu kieme vištas basa ir glostysiu katiną. Šoksiu su naktiniais, suksiu lanką, dainuosiu. Rašysiu pasakas. Piešiu paveikslus ir skaitysiu knygas. Paprašysiu, kad man iš užuolaidos pasiūtų ilgą suknią ir vakarieniausiu žvakių šviesoje. O visi manys, kad tame name gyvena ragana. Ir galim koperuotis jei ką. Susikursim komuną ir tegu tie kiti eina irgi ir en, ir iks, kartu su Tuo Kuris Viską Sugalvojo.
Papildymas:
Prisiminiau dar, kad kepsiu obuolių pyragą ir gaminsiu šerbetą. Vo.

Buvo batas. Nebėra bato.

Kyla, krenta, šokinėja.
Ir būna pagrindine pokalbių tema.
Nuomos kainos krenta. O kaip paprašyt šeimininkės, kad sumažintų mūsiškę, jei ji su vyru tapo bedarbiais? Morališkai lengviau susirasti kitą butą.
Maisto kainos kyla. O kai kas beprotiškai kainuoja, net žiobtelėjau (nuo žiobas) pamačiusi, kiek kainuoja peraugusi višta, tai yra žąsis.
Darbo kainos krenta. Už tą mažesnę kainą reikia padaryt daugiau ir greičiau.
Kai kas, už tariamai panaudotus jo žodžius prašo milijono.
O mano buvęs vyras, penktadienį, savo sentimentus įvertino 200lt. Ir pasiūlė man nusipirkt.
O aš… Aš vis dar per daug turiu. Dar yra ką prarast.

Eilinę naktį, tiksliau tradicinių naktipiečių metu, dar tiksliau 1 val, aš svarsčiau: jeigu dabar va apsirysiu kepta duona su tuo skaniu kiaušų+majonezo+sūrio+česnako marmalu, tai kolorijos jau į naują dieną skaičiuojasi? Juk taip?
Knygų skaitymo satistika. Grynai sau:
2008 Lapkritis – 5 knygos. 1802 psl.
2008 Gruodis – 7 knygos. 1584 psl.
2009 Sausis – 3 Knygos. 1440 psl.
2009 Vasaris – 2 Knygos. 559 psl.
2009 dar nesibaigęs Kovas – 7 knygos. 1959 psl. (ir dar viena knyga jau perkopta per pusę).
Jeigu būčiau teorijų išvedinėtoja tai sakyčiau, kad vasaris buvo koks nors išskirtinis. Mane pagrobdavo ateivių laivas, ir tenbuviai išlupdavo akis. Jas paslėpdavo ir grąžindavo tik tada, kai reikdavo vėl į darbą. Todėl negalėjau skaityti.
Arba būdama superherojė turėjau nuolatos gelbėti pasaulį ir nebuvo laiko atsikvėpti, nes skraidant knygas skaityt nepatogu. Todėl, kad vasaris ir rankoms šalta. Nes jei sukdama lanką galiu skaityt, tai ir skrisdama galėčiau.
Arba todėl, kad mano vaikystė buvo laiminga ir su mediniais žaislais galėjau žaisti kiek tik norėjau, ir tai taip paveikė mano psichiką, kad vasario mėnesį nebegaliu skaityt.
Arba.
Norėčiau dirbti teorijų išvedinėtoja.
Čia tada, kai nedirbčiau apvedžiotoja.
Vienas darbinis dialogas:
– O kas yra šoninė? Kumpelis tas?
– Nu tas, kur dryžuotas: balta – raudona…

Taigi iki maždaug rugpjūčio pabaigos mečiau gerti alų. Ne lažybos čia, o viskas vardan mokslinio eksperimento, vardan to, kad patvirtinti vieną teoriją.
Nieko nelaimėsiu. Išskyrus atsakymą teisinga ta teorija, ar ne.
Tiesa, man dar lieka martiniai, degtinės, kokteiliukai, viskiukai, vynai ir kiti geri ir gertini dalykai.
Smagus bg klausimas:
-O tai ką darysim su alum, katras šaldytuve?
Nu ką ką, mėsytes marinuosim, kepsniukus kepsim, svečius vaišinsim. :))

– Davai pamušk mane.
– Nea.
– Nu davai. Man reikia pasitreniruoti atmušimą.
– Nu ne, aš bijau, nenoriu užgaut, ne.
– Neužgausi, aš atremsiu, nu prašau.
– Aš agresyvi, nu, tikrai galiu užgaut.
– Oi oi kiek jau tai girdėjau…
Kalba eina apie smūgiavimą ir atrėmimą tonfomis. Linką tai įdėjau tik dėl to, kad gal yra tokių atsilikėlių kaip aš, kurie tik vakar pamatė, kaip tas daiktas atrodo.
Tai va. Nu ok.
Linksma.
Ir aš suprantu, kad prieš mane niekas ten labai nesirovė, didėlės jėgos nenaudojo ir šiaip neskriaudė. Bet na vistiek faina, kai tau besitrindamas sutrenktą žandikaulį sako:
– Esu sužavėtas.
– Kodėl gi?
– Tavo nesustabdomumu. Iš gležnos mergaitės niekas to nesitiki.
Kaži per kurį galą aš ten gležna. Laukinė – gatvėj augus.

Sustabdyta mintis man nepatinka. Jeigu aš galiu sukti lanką pagal laikrodžio rodyklę, reiškiasi turiu galėti ir prieš. Kažkuris smegenų pusrutulis atsisako taip daryti. Be jis tik mano viena dalis. O aš noriu. Todėl bandau. O lankas krenta žemėn. Vieną, antrą, trečią kartą. Kol suskamba durų skambutis ir kaimynė iš apačios apkaukia. -Malonu susipažint – sako bg jai nueint. Tenka pripažinti, kad piktoji teta (niekada nepamiršiu, kaip kažkurį ankstų sekmadienio rytą, apie 11 val, ji išvertė mane pižamuotą iš lovos, kad pasakytų, jog baigčiau galų gale tuos remontus, nes gręžiu, kalu ir iš viso ją užpyliau) teisi. Jau vidurnaktis.
Po pusvalandžio užsinoriu valgyt. Verdame kiaušus. Niam.
– Švystelk man druskos.
– Švystelt ar paduot?
– Švystelk.
Trečdalis druskos maišelio ant žemės, ant kojinių, ant…
Bet juokinga. Niekas nepuola tvarkyt. Valgom sau toliau. Kaip niekur nieko. Nes taip turi būt. Prašei – gavai.

*Mūs vorai visai suįžūlėjo. Pradėjo gyvenamą plotą nuomot kitiems. Suprantu, sunkūs laikai, reikia prisidurti prie algos. Ale bet jų draugas tai koks tai naglas. Visi kampai jam negeri, tai vakar trepsėjo po visas sienas, per lovą, per drabužius, niekaip vietos nerasdamas. Kitas porelės draugas ilgakojis daug mažiau naglas.
* – Ei, kodėl popkornai nespragsi? – šaukia jis man nusivyslusiu balsu.
– Taigi palauk, turi įkaist – atsakau sukdama žalią lanką ir gerdama “Samsoną”.
Šį ryt spragėsių radau visur – ant lovos, po lova, ant stalo, po kėde.
* Dėdė miegas vistiek kada nors nugali. Pasmigę prieš 21 val. prabundame 23 val. tam kad nueitume miegoti. Užtat kokie sapnai tada sapnuojasi. 🙂
* Last.fm labai cool dalykas. Be jo nebūčiau sužinojusi, kad yra ta grupė, kurios klausau jau antrą dieną. Torentai irgi nėr blogas dalykas. Ja ja ja, vagiu, piratauju, so what?