Kyla, krenta, šokinėja.
Ir būna pagrindine pokalbių tema.
Nuomos kainos krenta. O kaip paprašyt šeimininkės, kad sumažintų mūsiškę, jei ji su vyru tapo bedarbiais? Morališkai lengviau susirasti kitą butą.
Maisto kainos kyla. O kai kas beprotiškai kainuoja, net žiobtelėjau (nuo žiobas) pamačiusi, kiek kainuoja peraugusi višta, tai yra žąsis.
Darbo kainos krenta. Už tą mažesnę kainą reikia padaryt daugiau ir greičiau.
Kai kas, už tariamai panaudotus jo žodžius prašo milijono.
O mano buvęs vyras, penktadienį, savo sentimentus įvertino 200lt. Ir pasiūlė man nusipirkt.
O aš… Aš vis dar per daug turiu. Dar yra ką prarast.
Žiūriu pa polnoj naudoji mano raides. Reiks apmokestint. Gal net kokiais progresyviniais mokesčiais turbūt.
vajėzau 😀
pagaliau supratau kainų šuolių viražus.
mat kaip gerai, kaip apie kainas ne ekonomistai rašo 🙂
Net ir žinodama, kad tapsiu bedarbe, pati pasiūliau savo nuomininkams sumažinti buto nuomos kainą. Nes žinau, kas rinkoj dedasi ir nenoriu gerų nuomininkų prarasti. Gal aš kokia super nuomotoja?