Klikt klikt klikt.
Vienas adresas, antras, trečias.
Na kodėl… …kodėl jie visi tokie. ??? JIE klausinėja visokių nesąmonių, antai kaip pradėti rašyti laišką? Nenustebsiu jei kada nors sulauksiu klausimo, o kas tai yra laiškas. Galėčiau parodyt, vienas toks naudojamas, kaip skirtukas knygoms. Jei išties rašai laišką, tai nespaudžiok gūglės mygtukų – rašyk. Juk tik tu žinai kam ir kodėl jis skirtas.
Vistiek žodžiai yra tušti.
Jie vaidina geriausius draugus, jie geriausiai supranta ką tu norėjai pasakyti ir jie visada pasirengę pasidalinti savo patirtimi.
JIE.
Supa, spaudžia, prievartauja. Verčia kalbėti ir niekada neklauso.
Klikt, skaitau puslapį, antrą, trečią.
Kur mano išsilavinimo spraga? Tikrai ne tame, kad nieko nesuprantu pasaulyje, greičiausiai tame, kad neturiu įskiepyto noro suprasti.
Nes o kas tada? Dabar dar lieka nuostaba.
Esu mergaitė išplėstomis akimis. Jau geriau gilinsiuosi iš ko padarytas obuolys. Tikrai ne iš mėsos? Ir
niekada niekada nepasakysiu, kad šitas menas nevertas meno vardo ir savo kainos.
Esu mergaitė, kuri dabar sėdi ant menamo tiltelio ir piktai, agresyviai,
su visu visu dienos įniršiu taško vandenį. Aš nenoriu būti suprasta, nereikia man patarimų ir aš pati niekada nesuprasiu iš kur jūs mane ištraukėte…
…jei esu išgalvota.