Visokie niekiviskėmjinėjimai. Labiau nieki, nei visk.

Eilinę naktį, tiksliau tradicinių naktipiečių metu, dar tiksliau 1 val, aš svarsčiau: jeigu dabar va apsirysiu kepta duona su tuo skaniu kiaušų+majonezo+sūrio+česnako marmalu, tai kolorijos jau į naują dieną skaičiuojasi? Juk taip?
Knygų skaitymo satistika. Grynai sau:
2008 Lapkritis – 5 knygos. 1802 psl.
2008 Gruodis – 7 knygos. 1584 psl.
2009 Sausis – 3 Knygos. 1440 psl.
2009 Vasaris – 2 Knygos. 559 psl.
2009 dar nesibaigęs Kovas – 7 knygos. 1959 psl. (ir dar viena knyga jau perkopta per pusę).
Jeigu būčiau teorijų išvedinėtoja tai sakyčiau, kad vasaris buvo koks nors išskirtinis. Mane pagrobdavo ateivių laivas, ir tenbuviai išlupdavo akis. Jas paslėpdavo ir grąžindavo tik tada, kai reikdavo vėl į darbą. Todėl negalėjau skaityti.
Arba būdama superherojė turėjau nuolatos gelbėti pasaulį ir nebuvo laiko atsikvėpti, nes skraidant knygas skaityt nepatogu. Todėl, kad vasaris ir rankoms šalta. Nes jei sukdama lanką galiu skaityt, tai ir skrisdama galėčiau.
Arba todėl, kad mano vaikystė buvo laiminga ir su mediniais žaislais galėjau žaisti kiek tik norėjau, ir tai taip paveikė mano psichiką, kad vasario mėnesį nebegaliu skaityt.
Arba.
Norėčiau dirbti teorijų išvedinėtoja.
Čia tada, kai nedirbčiau apvedžiotoja.
Vienas darbinis dialogas:
– O kas yra šoninė? Kumpelis tas?
– Nu tas, kur dryžuotas: balta – raudona…