708

Labas,
šitas laiškas nebus labai linksmas. Ar reikia sakyti krizė? O gal suanagramint ta žodį ir sakyt, pvz., zirkė :).
Pastaruoju metu stipriai jaučiamas lochatrono vartų atsivėrimas. Gal ir teisingai Laura sako, kad reikia atsinešt man tą lochus siurbiančią skylę ir pakabint darbe.
Nu tikrai.
O aš jau pradedu jaustis bėjėgė mergaitė. Atrodo tuoj atsisėsiu kamputyje ir kaip smėlio audrai leisiu save užpustyti aplinkybėmis.
Šiandien mane pribaigė vienų aplinkybių pasikeitimas. Aplinkybės tos pasikeitė netgi į gerą. Bet buvo taip, kad man pasakė: “bus šitaip”. Ok, viskas labai blogai, bet kaip nors išgyvensiu. Verčiuosi per galvą pergyvendama ir bandydama sugalvoti, kaip čia padaryti geriau. Visa tai liečia ir trečius asmenis, su katrais reikia derint, tartis. O tada šast ir vėl man gi sako “ai darom vėl taip pat kaip anksčiau”. Oiblia. Kai aš šitiek pergyvenau, zyziau ir netgi nemiegojau.
Bet žinok yra ir gerų dalykų. Per įkurtuves pyst ir sudužo kaljano vaza. Bet a) šukės gi laimę neša (kaži kaip neša? Rankytėmis apkabina ir skamčiodamos tempia?); b) dabar turim gražesnę vazą.
O dar tikiuosi greitai turėti naują rankinę. Šiandien išsikirpau medinukių rankenų eskiziuką. Bet niekaip neapsisprendžiu kokios medžiagos noriu. Aš gi visada sakau, jei neapsisprendžiu tarp trijų varijantų, tai reiškia, kad man reikia trijų rankinių. Ne?
Šia gaida ir baigsiu.
Salomėja
P.S. Pastaruoju metu manau, kad man labai sekasi, bet kažkodėl tai visiškai neįtakoja nuotaikos. KPŠ?

Skaitalai-klausalai

Aš nuolatos kalbu apie tai, kaip mėgstu skaityti. Ir dar, kaip mėgstu knygas ir galėčiau apsikrauti jomis be saiko ir svajoti, kad iki gyvenimo galo viską perskaitysiu. Bet pastaruoju metu dėl įvairių aplinkybių skaitau gerokai mažiau. Tai kraustynės, tai menai, tai kiti užsiėmimai, tai įkurtuvės, tai laidotuvės. Atrodo vis kas nors nutinka.
Vakar su bg bandėme suskaičiuoti, kiek aš galėjau perskaityti knygų per 20 metų ir praktiškai perkopėme skaičių 1500. Kažkaip man nelabai tikisi. O visgi bedarbystės laikais perskaitydavau ir po tris normalaus storio knygas per dieną. Tiesiog nuo ryto iki vakaro su arbatos ir wc pertraukėlėmis. 1-2 kartus per savaitę pėdindavau į biblioteką, nes teduodavo max po 5 knygas vienu kartu.
Niekada iš knygos nenoriu per daug. Tiesiog, kad būtų gera skaityti. Jau greitai įveiksiu smulkiai prispausdintus 900+ psl., Kleopatros memuarus. Jau turiu eilutę, kuri seks po to.
Dar gi yra tokia rašliavų kategoriją, kurią tiesiog noriu perskaityti, bet niekaip rankos nepasiekia. Pradedu ir pagriebiu ką nors lengviau skaitomo, smagesnio, arba aktualesnio.
Viena tokių knygų yra apie garsų kareivėlį Šveiką. Jau nusprendžiau, kad šiosios taip ir neperskaitysiu, tai pabandysiu bent jau perklausyti. Šiandien telefone prasukau tiek kiek jau esu perskaičiusi popieriniame variante ir eidama į darbą klausiausi kareivio nuotykių. Tai pirmoji mano bandoma audio knyga. Skaityti maloniau, guodžiuosi, kad gi pačią popierinę knygą bent jau turiu :)).
Taigi taip savo kelionės pusvalandį išnaudosiu tikslingai. Šiandien išbandžiau trečią kelio į darbą variantą. Tą kur žemėlapis man siūlo, kaip trumpiausią. Irgi visai nieko. Deja, darbą vistiek prieinu.

Vakarėjant

Diena.
Darbe:
– Bet kokia neigiama šiandien diena.
– Mhm.
Vakarėjant.
– Ačiū, buvo malonu, stengėmės palikti butą tvarkingą.
– Aš matau, turbūt pirmi nuomininkai taip tvarkingai paliekantys.
Malonu.
Diskusija.
Kas yra menas? Nuo kada kažką galima vadinti menu? Kas apsako meno sąvoką? Autorius, ar tie, kurie priima meną?
Vakarienė.
Kinų maistas. Šypsenos. Užuominos.
– Juk lengvai rastum kas šildo tavo lovą.
– Lovą gerai šildo ir bambalis karšto vandens.
Sprogimas. Ganėtinai nebylus. Drebančios rankos bando iš kvapnaus tabako susukti cigaretę.
– Kur mano žiebtuvėlis? Nemėgstu, kai man prideginėja.
– Murrrrrr – sako Hanibalas išlindęs pro rūsio langelį.
– Murrrrrr – pasitrina, išverčia pilvuką, pagalanda nagus į mano džinsus, pasiglausto. Nueina. Suprask, reikalai gi visokie…
Raudona šviesa. Viena ašara. Apkabinimas. Gal viskas bus gerai?
Bus.

Pafilosofavimas

Jei viskas būtų gerai, tai kai kurie žmonės mirtų. Ok ok, nu nemirtų, bet jaustųsi labai nelaimingi ir nuolatos depresuotų. Nes tikrai tikrai yra žmonių, kuriems linksma, gera, nuostabu, kai kitiems blogai. O kai kas nors išreiškia susirūpinimą, baimę – tai ją dar sustiprina.
Dabar toks metas kai visi nelaimingi. Kažkas algos negauna. Kažkas darbo neteko. Kažkas bijo netekti. Kažkas paskolų nebegali išsimokėti. Kažkam šiaip nesiseka.
Ir va tie žmonės žlugdo net paskutinius optimizmo lašelius. Jie džiūgauja, šaiposi, kaifuoja.
Šitas posunkis metas yra jų.
Ok, tegul nors kažkas būna laimingas.

Muzikos tvarkymas

Ar muziką reikia tvarkyti taip pat kaip drabužių spnintą? Du variantai. Pažiūri į rūbą, kurio jau metus nesivilkai. Tai arba išmeti, arba išveži kur nors (pvz., pas mamą) laukti geresnių laikų, mados apsisukimų, anūkėms… Dar galima panaudoti, kaip skudurus grindims…
Tai su muzika sakau gal irgi panašiai? Jei neklausiau pusmetį tai reikia trint? Ar įrašyt (neturiu nei vieno disko) ir nukišti laukti geresnių laikų. Bet gi dažniausiai muzikos įrašymas į diską reiškia, kad užsinorėjus paklausyt tos grupės aš greičiau parsisiųsiu nei rasiu reikiamą CD.
Visko kaupti irgi negaliu. Spinta neguminė. Kietasis diskas taip pat.

Kiaušdienis

Kitoks.
Velykos man visada primindavo kastruotas Kalėdas.
Paskutinės Kalėdos man įstrigo, kaip kažkas itin neigiamo. Čia tik dėl mano vidinės būklės. Aplinkiniai stengėsi padėti.
Šios Velykos man įstrigo, kaip tokios kokių aš visada norėjau.
Taip, po truputėlį aš išmokstu pasipriešinti primestoms tradicijoms, beigi kai reikia susikurti savas.

700

Kai šeimininkai išpildė pirmą pažadą (suteikė galimybę įvažiuoti į vidinį kiemą), tai nei apsidžiaugiau, nei nusiminiau. Ne aš gi vairuoju.
Tačiau štai šiandien, kai atvėžė skalbimo mašiną, pasijutau keistai. Pradėjus savarankišką gyvenimą neteko turėti skalbiankės. Tai kiek čia metų teko skalbtis rankutėmis, arba vežiotis kažkur kitur?.. Gyvenimo kokybė gerėja. Ne kitaip.
Paveikslai ir menas (jap, t.II, aš jį saugojau, nepalikau, persigabenau ir nenukišau į kampą) jau kaba. Užuolaidos taip pat pasiūtos. Kol miegojau.
Įkurtuvės už 45 min. Kai bg paklausiau, iš kur susidaro 10 žmogų, tai jis man atsakė, kad iš interneto. Ech. Nenustebau.

Naujais keliais

Įvertinusi tai, kad oras šiandien kuo puikiausias ašai iškeliavau į darbą pėstute. Reikia naujus kelius išbandyti beigi laiką pamatuoti.
Užtrukau 35 minutes. Ėjau ne pačiu trumpiausiu keliu. Nes tas ilgesnis kelias įdomesnis. Be to kas gi skuba į darbą? Dar ilgokokai luktelėjau kol dėdulė susikrapštė prie bankomato.
Ėjau sau ir svarsčiau, kad jeigu turėčiau gražius, spalvotus guminius batus, tai tikrai juos nešiočiau. Nes gi aš negaliu nepasibraidyti :).
O dabar dar gavau ir mėlynadantes ausines, tai klausysiu tyliai ir patogiai muzikausiaus. Tyliai, todėl kad mėgstu girdėti kas aplinkui dedasi.
O šiaip liko tik paveikslus pakabinti. 😛