Jei viskas būtų gerai, tai kai kurie žmonės mirtų. Ok ok, nu nemirtų, bet jaustųsi labai nelaimingi ir nuolatos depresuotų. Nes tikrai tikrai yra žmonių, kuriems linksma, gera, nuostabu, kai kitiems blogai. O kai kas nors išreiškia susirūpinimą, baimę – tai ją dar sustiprina.
Dabar toks metas kai visi nelaimingi. Kažkas algos negauna. Kažkas darbo neteko. Kažkas bijo netekti. Kažkas paskolų nebegali išsimokėti. Kažkam šiaip nesiseka.
Ir va tie žmonės žlugdo net paskutinius optimizmo lašelius. Jie džiūgauja, šaiposi, kaifuoja.
Šitas posunkis metas yra jų.
Ok, tegul nors kažkas būna laimingas.
nu, tai gaunas, kad ir aš – vieną iš jų. o tai ko čia parintis? pavasaris gi.
man linksma ir gera:)
O tu pažvelk iš kitos pusės. Gal besityčiojantysis ieško to paties optimizmo lašelio? Garsiai pasidžiaugdamas tuo, kaip kitam yra blogai, jis save įtikina, kad jo gyvenimas dar ne taip ir sucks 🙂 Kai tylus pasityčiojimas nebepadeda, tenka garsiai.
Aš neteisinu tokių žmonių, bet… tegul džiaugiasi tuo kas jiems beliko – tyčiojimasis iš kitų…
negaliu tiesiog imti ir liūdėti todėl, kad kažką apvogė gatvėje ar pan. tai nereiškia, kad aš jų neužjaučiu ir t.t., aš tiesiog džiaugiuos pati sau savo dalykais. o kad kažkam pikta todėl, kad kitiems linksma, tai…
dėl šaipymosi – aš taip nedarau. nebent užknisa perdėtas pastovus verkšlenimas dėl niekų.
nu, tai aš jau supratau pavėluotai. čia ne tu rašyt nemoki, čia aš interpretuoju taip, kaip man norisi:)
kažkokie šian visi nervuoti…