Labas,
šitas laiškas nebus labai linksmas. Ar reikia sakyti krizė? O gal suanagramint ta žodį ir sakyt, pvz., zirkė :).
Pastaruoju metu stipriai jaučiamas lochatrono vartų atsivėrimas. Gal ir teisingai Laura sako, kad reikia atsinešt man tą lochus siurbiančią skylę ir pakabint darbe.
Nu tikrai.
O aš jau pradedu jaustis bėjėgė mergaitė. Atrodo tuoj atsisėsiu kamputyje ir kaip smėlio audrai leisiu save užpustyti aplinkybėmis.
Šiandien mane pribaigė vienų aplinkybių pasikeitimas. Aplinkybės tos pasikeitė netgi į gerą. Bet buvo taip, kad man pasakė: “bus šitaip”. Ok, viskas labai blogai, bet kaip nors išgyvensiu. Verčiuosi per galvą pergyvendama ir bandydama sugalvoti, kaip čia padaryti geriau. Visa tai liečia ir trečius asmenis, su katrais reikia derint, tartis. O tada šast ir vėl man gi sako “ai darom vėl taip pat kaip anksčiau”. Oiblia. Kai aš šitiek pergyvenau, zyziau ir netgi nemiegojau.
Bet žinok yra ir gerų dalykų. Per įkurtuves pyst ir sudužo kaljano vaza. Bet a) šukės gi laimę neša (kaži kaip neša? Rankytėmis apkabina ir skamčiodamos tempia?); b) dabar turim gražesnę vazą.
O dar tikiuosi greitai turėti naują rankinę. Šiandien išsikirpau medinukių rankenų eskiziuką. Bet niekaip neapsisprendžiu kokios medžiagos noriu. Aš gi visada sakau, jei neapsisprendžiu tarp trijų varijantų, tai reiškia, kad man reikia trijų rankinių. Ne?
Šia gaida ir baigsiu.
Salomėja
P.S. Pastaruoju metu manau, kad man labai sekasi, bet kažkodėl tai visiškai neįtakoja nuotaikos. KPŠ?