Gerai gyventi netoliese centro.
Blogai, kai nusipėdini į Katedros aišktę parūkyti pypkių, o prie tavęs pristoja fotografuojantieji ir sako: “jūs taip gražiai rūkot pypkę, gal galėčiau jus nufotografuoti?”. Bliam.
Gerai rašyti blogą, nes taip pvz., gali susirasti antrą pusę.
Blogai, kad jeigu rašai blogą, tai nori nenori vadiniesi blogeriu ir tada gauni keistų ir nereikalingų pasiūlymų skirtų blogeriams.
Gerai turėti daug minčių.
Blogai yra tingėti jas įgyvendinti.
Gerai yra einat į darbą atrasti supynes ir susiplanuoti ten pasirūkymą.
Blogai tai, kad pakeliui į darbą aš tiek visko prisigalvoju idant kuo ilgiau eičiau. Primena mokyklos laikus, kai eini eini ir nebeprieini. Bijau, kad taip nenutiktų.
Katė yra gerai.
Blogai, kad ji trukdo miegot.
Gerai yra tai, kad sugalvojau naują paveikslą.
Blogai, kad kol aš dabar prisiruošiu…
Gerai tai, kad vis dar turiu darbą.
Blogai, kad atostogos nesišviečia. Gal iki rudens kokio? O reikia labai labai ir ne kelių dienų.
Gerai, kad tuoj tuoj savaitgalis.
Blogai, kad orai neitin geri nusimato.
O šiaip tai viskas tik gerėja ir gerėja.
O tu pabandyk žiūrėti, kas yra iš pirmo žvilgsnio blogai, o iš antro – gerai.
😀
Logiška 😀 Taip sakant, įrašas tinkantis ir pesimistams, ir optimistams.
kodėl man, jei jau aš blogeris, niekas nesiuntinėja blogeriškų pasiūlymų?
jau nekalbu apie tai, kad nesimato ir antrosios pusės horizonte…
😉
CV, žinoma, irgi metodas, bet toks perdėm skaitmeniškas…
Yra liaudiškas pasakymas, turbūt čia tiks:
gyvenimėl, gyvenimėl, kada tu pablogėsi…
Šis priežodis naudojamas pasakyti, kad gyvenimas jau prispaudė… 😀
Cha, fainaj priminei mokyklos laikus, kai kartais atsirasdavo laaabai svarbių priežasčių iki jos nebenueiti… 🙂 Gaila nelabai galima padaryti taip ir su darbu. Supynės saulės atokaitoje jau būtų labai svari piežastis 🙂
O šiaip tai gerai, kad ir aš noriu, pėsčiomis nueidinėti iki Katedros aikštės, bet blogai, kad labai tingiu to laukti ir todėl galiu nesulaukti.
Papildau pirmą punktą: gerai mokytis VU filologyne, kurio atmosfera studijų pradžioje primena Hogvartsą.
Blogai, kai lenkų ir vokiečių turistai įkyriai fotkija ir filmuoja paskaitų belaukiančias studentes.
Jaučiuosi kaip zoologijos sode
Davusi viltį, paprasta. Atsuki į fotoaparatą lazdelę ir sumurmi „expellarmus“…
Duoduoju atveju matyt efektyviau būtų sakyt pšexpellarmus arba ką nors dar delikatesnio nepamirštant pše.
O kaži, kas ir kada jį įsteigė? Žodžiu, kosmopolitus kažkodėl mėgstu labiau, nei nekosmopolitus.
kažin ar postas buvo apie pomėgius, kažin…
O prie ko čia kosmopolitizmas? Retas iš steigėjų protėvių atvykęs čia pažioplinėti moka antrą užsienio kalbą.
Well, sure, žmonės yra paiki ir juokingi. Ir ne vien lenkai. Taip slenki žmogau per gyvenimą, filtruodamas.
Maždaug tą ir turėjau minty…