Aš nuolatos kalbu apie tai, kaip mėgstu skaityti. Ir dar, kaip mėgstu knygas ir galėčiau apsikrauti jomis be saiko ir svajoti, kad iki gyvenimo galo viską perskaitysiu. Bet pastaruoju metu dėl įvairių aplinkybių skaitau gerokai mažiau. Tai kraustynės, tai menai, tai kiti užsiėmimai, tai įkurtuvės, tai laidotuvės. Atrodo vis kas nors nutinka.
Vakar su bg bandėme suskaičiuoti, kiek aš galėjau perskaityti knygų per 20 metų ir praktiškai perkopėme skaičių 1500. Kažkaip man nelabai tikisi. O visgi bedarbystės laikais perskaitydavau ir po tris normalaus storio knygas per dieną. Tiesiog nuo ryto iki vakaro su arbatos ir wc pertraukėlėmis. 1-2 kartus per savaitę pėdindavau į biblioteką, nes teduodavo max po 5 knygas vienu kartu.
Niekada iš knygos nenoriu per daug. Tiesiog, kad būtų gera skaityti. Jau greitai įveiksiu smulkiai prispausdintus 900+ psl., Kleopatros memuarus. Jau turiu eilutę, kuri seks po to.
Dar gi yra tokia rašliavų kategoriją, kurią tiesiog noriu perskaityti, bet niekaip rankos nepasiekia. Pradedu ir pagriebiu ką nors lengviau skaitomo, smagesnio, arba aktualesnio.
Viena tokių knygų yra apie garsų kareivėlį Šveiką. Jau nusprendžiau, kad šiosios taip ir neperskaitysiu, tai pabandysiu bent jau perklausyti. Šiandien telefone prasukau tiek kiek jau esu perskaičiusi popieriniame variante ir eidama į darbą klausiausi kareivio nuotykių. Tai pirmoji mano bandoma audio knyga. Skaityti maloniau, guodžiuosi, kad gi pačią popierinę knygą bent jau turiu :)).
Taigi taip savo kelionės pusvalandį išnaudosiu tikslingai. Šiandien išbandžiau trečią kelio į darbą variantą. Tą kur žemėlapis man siūlo, kaip trumpiausią. Irgi visai nieko. Deja, darbą vistiek prieinu.
Skaitalai-klausalai
