Kitoks.
Velykos man visada primindavo kastruotas Kalėdas.
Paskutinės Kalėdos man įstrigo, kaip kažkas itin neigiamo. Čia tik dėl mano vidinės būklės. Aplinkiniai stengėsi padėti.
Šios Velykos man įstrigo, kaip tokios kokių aš visada norėjau.
Taip, po truputėlį aš išmokstu pasipriešinti primestoms tradicijoms, beigi kai reikia susikurti savas.
Kaip čia tiksliai pastebėta- šalia primestų tradicijų reikia susikurti savas, tuomet šventės bus mielos 🙂 Geriau nepasakysi.. Tos išorinės švenčių psichozės dažnai į neviltį varo 🙁