Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Ojoj, matau į niekiviskėmėjinėjimus užeina atsitiktinis skaitovas, pagal paieškos žodžius “geras laidu anonsu pavyzdys”. Nesusilaikau nenubėgusi ir nepračekinusi… na negi mane tikrai taip randa? Ir tikrai gi. Pirmoje vietoje. Vajė. Ale, bet po to baisiausiai susigraužiau, kad gi jokios naudingos info tas ieškovas nerado įraše. Taip gėda pasidarė, juk tv žiūrėjimas yra mano pagrindinis hobis. Kaip ten bebūtų aš tai jau tikrai žinau, kaip turi atrodyti geras laidų anonsas.
Pavyzdžiui, tikrai nebūna geresnių anonsų už tuos, katrie filmuoti atseit buitine kamera (suprask, čia tipo slapta, išskirtiniai kadrai, herojai nežinojo, kad juos įmažina). Turi girdėtis klyksmai ir riksmai: neeee, nemušk!!! Jonai, ką darai!!! Aaaaaaaaaa!. O tada kraupiu kraupiu balsu: trečiadienį [pauzė], 21 valandą [pauzė] 30 minučių [pauzė], parodysime niekur nepublikuotus vaizdus ir atskleisime visas paslaptis [terkšt].
Dar labai gerai yra kurstyt aistras: ar jau šioje sekso ir miesto serijoje kerė ištekės už šauniojo? [niekas gi nežino, kad tik filme ji ištekėjo, ir tai iš antro karto]. Kokią suknelę kerė vilkės JEI jau šioje serijoje ištekės? Ir dar parodyt kokius nors kadrus su kokia nors ten panašia į vestuvinę suknele.
O šiaip didžiausia paslaptis yra ta, kad geras anonsas būtinai turi būti rodomas po kelis kartus. Pvz., reklaminė pauzė: anonsas, biški reklamos, vėl tas pats anonsas, reklaminės pauzės pabaiga. Ar tikrai goda išteka? – arielis plauna geriausiai. – Ar tikrai goda išteka?
O jei ieškotojas ieškojo kokių nors pavyzdžių neteleviziniams anonsams, o žurnaliniams ar šiaip, tai atsiprašau. Nekompetetinga. Kaip galėjau taip padėjau.

Ech, mielas Nematomas Drauge, retokai tave miniu. Šiek tiek jauti nuoskaudą ir manaisi esantis pamirštas? Na jau. Tikros draugystės nesibaigia dėl kažkokių tai ten smulkmenų ar principų. Štai žinodama tavo laikinas bėdas su regėjimu, šiandien aš galiu pabūti tavo akimis ir papasakoti ką matau aplinkui.
Atsimerkusi kas rytą suvokiu, kaip šviesu jau. Ir jau išsiropštusi – tame chaose – bandau surasti du apyšvarius puodelius. Ruošiu kavą, o tu, Nematomas, girdi kaip aš tyliai keikiu Tą, Kuris Sugalvojo Rytus. Darbo dienų rytus. Girdi bei užuodi sumišusius vyšnių, šokolado ir kavos kvapus.
Atėjusi į darbą matau mūsų antikrizines pastangas pajaukinti darbo vietą: blizganti eglutė, pinigų medis, bambukas, tulpės. Gražu. O netyčlankėlių reakcijas ir pats girdi. Jie tik ties kalėdomis užsiciklina.
O po to kelias valandas vaizdas nesikeičia. Naršyklė, teksto redaktorius, įvairiausių programų vaizdai, paveikslėlių peržiūros ir karpymo programa.
O vakarais matau daug ir įvairiai. Vakar mačiau knygos puslapius. Man regis vienas rašytojas atgaivino stiprią aistrą skaityti. Įtariu, kad taip ir pervarysiu be sustojimo penkias namuose turimas jo knygas.
Dar mačiau “pasidaryk pats” vaizdelių. Greitai turėčiau pasigirti naujaisiais auskarais. Kai tik dažai nudžius. O mano rankinė patobulėjo. Ją dabar puošia ir užsegimo funkciją atlieka stirnos ragas.
Visada kažkur netoliese matau porą savo nykštukų. Net dabar dviese išsijuosę, nuo stalo tempia mano tušinuką.
Kai pašviečia saulė – matau daugybę dulkių. Ir galvoju, o kažin kodėl dulkės pilkos? Nežinai?
O kai pasižiūriu į veidrodį tai matau gausybę spalvų. Vien tik penkios mano aprangoje, o dar kiek aksesuaruose.
O sapnuose matau savo mintis. Šiandieniame sapne viena mintis mane nušvietė kokius paieškos žodžius naudoti. Ir akurat. Vakarykštė paieška = 0 rezultatų. Šiandieninė davė vieną gana apčiuopiamą ir įtikinamą rezultatą. O dar sako miegodami žmonės negalvoja.
Matau aš daug visko. Ne viską noriu matyti. Pvz., va to mažo žmogiuko, kuris mojuoja, bando atkreipti dėmesį ir rodo į šį bei tą neužbaigto.

Ką sugebu tai sugebu. Bepasivaikštinėdama papasakoju, kaip aš lengvai sugebu išsisukti koją. Tik kryp ir viskas. Nu vaikščiot nemoku, ne kitaip. O tada, po kokios valandos,
vis dar pasivaikščiodama aš sugebu vaizdžiai pavaizduoti savo sugebėjimus. Taigi dabar zyziu, kaip man kojytę skauda ir šlubčioju. Taip man ir reikia.
Ne į temą:
1. Vakar buvau siaubo krautuvėlėje.
2. Vakar tą krūvą pavadinimu ir kada gi aš tiek perskaitysiu papildė dar vienas gėris.

Galvoju (meluoju, nes nu aš galvot nemoku), kad esu visiška kvailutė. Nes nežinau kaip bombonkėse atsiranda įdaras ir kodėl kai kuriose jo nebūna. Dar nežinau ką reiškia kolosalus. Ir šiaip protingi žodžiai mane gąsdina. Aš nežinau, kodėl paveikslai krenta tik naktį. Niekaip nesuprantu, kodėl mano blogas turi nuolatinių skaitytojų. Man visiškai neaišku, kodėl eglutės visiems asocijuojasi tik su kalėdomis. Man nesuvokiama, kaip galima šitaip veržtis į šeulių šudopolio atidarymą, kad sulaužyt eskalatorius. Net neįsivaizduoju, kodėl tas pjūklas vadinasi bulgarke. Dar nežinau, kada aš sufantazavau, kad bandelių glaistytojai turi sutartis su skalbimo priemonių gamintojais. Nežinau, kodėl visi sako, kad tas mygtukas raudonas, bei kodėl buitinė technika dažniausiai balta.
Kvailutė, bet smalsi. Kaip gimdytoja savaitgalį apie tuos skambančius rutulius užklausė:
– O tai tu dar nesužinojai kas viduje?
Čia buvo užuomina į tai, kad vaikystėje ardydavau lėlės, na kad sužinočiau, kaip gi ten tos akys mirksi.
O čia šiaip ne į temą apie kvailumą, bet į temą apie klausimus. Antrasis gimdytojas tą patį savaitgalį paklausė:
– O tu šukavaisi bent kartą gyvenime?
Didžiuojuosi savo įvaizdžiu.

rytų. Ne taip jau blogai yra šeštadienį keltis gerokai anksčiau nei kitais šeštadieniais įprasta. Idant išlydėt brangiausią į darbą. Mirkt ;).
Ir basakojė ragana šlapiais plaukais šoka plaudama espresso kavos puodelius.
Ir basakojė ragana siunčiasi muziką pagal ryte išreikštą pageidavimą.
Ir basakojė ragana įveikė knygą.
Ir basakojė ragana šypsosi.

Žinau, kad reikia rašyt tik teigiamus dalykus, mokyti žemiečius pastebėti grožį debesėliuose, gėlytėse, skuzdėlytėse, šuniukuose ir taip toliau. Ir taip jau visiems blogai. Ane? Ale gi nu… Pabūsiu aš neigiama ir paburbėsiu apie tai kas, mane baisiausiai nervina. Šiaip aš iš viso baisiai nervingas žmogus. Tik biški kas – pyst ir susinervinusi. Tai batai spaudžia, tai žirnis po čiužiniu, tai šalta, tai lopšinės niekas nepadainuoja, tai lyja ant galvos, tai komentarus lunatikai rašo, tai algos nemoka, tai dirbt reikia. Lyrinio nukrypimo pradžia. Bet už tat manęs visai nenervina visokios betvarkės (išskyrus lavonus po lova); nenervina kai kas nors barkši tarkši, spragsi tušinuku, beldžia, muša kojomis taktą ir daro kitus nevalingus veiksmus; manęs nenervina, kai būna kažkas nesuplanuota, pvz., kelionė ir t.t. Lyrinio nukrypimo pabaiga. Bet šiaip tai nu ghr ghr kai:
* kuo nuoširdžiausiai įsijautusi ką nors pasakoju, o tas kuris klausosi nutaiso skeptiškas akeles ir klauso ne to ką pasakoju, o kaip pasakoju. Tada pasijuntu, kad mano nuoširdumas ir įsijautimas išjuokti, na ir žinoma susinervinu. Ir taip jau sakyčiau per retai išsižioju.
* kas nors tikslingai nervina, o po to paklausia – ko čia susinervinai? Nu tai ple, nu… Taigi, nervinai tai ir susinervinau, nes nervinimas turi tikslą sunervinti.
* užduoda klausimus, į kuriuos nenori žinoti atsakymų (o juk žino, kad aš niekada nesimaivau ir atsakau jei manęs klausia), o dar po to įsigudrina supykt išgirdę netinkamą atsaką.
* man sako: “oi tu dar jauna/nepatyrus/nesubrendus/nekažkokia ir dar pakeisi nuomonę”. Ok, pakeisiu jei rasiu tam protingų argumentų. Ir nei anksčiau, nei vėliau. Todėl ir nervija, kad vertina ne dabartines mintis (ai, nes gi pasikeis).
* pati sunervinu save, kai pasiduodu įtakai, pvz., liepia dar pagalvot, o aš ir galvoju nors seniausiai žinau, kaip ten man reikia.
* susinervinu, kai susinervinu.
bla bla bla.

Laikrodžio rodyklėms artėjant prie pirmos nakties aš sau geriu vyną (tą patį, katras kvepia džiovintomis slyvomos) ir galvoju:
originalu tokiu nakties metu gamintis pietus. Bet tai jau nebestebina. Stebina mintis mėsos kepsnius išmušti svarmenimis. O ką daryt, kai mėsos plaktuko nė nebuvo, o tikrą – pyst (o čia pasirodo leistinas ištiktukas) ir nujojo?
Vis dar galvoju, kad man rankinėje šalia viso kito šlamšto tikrai reikia nešiotis ir lipnios juostos bei superglue. Ne daug gi vietos užima, bet tai kokie reikalingi.
Galvoju kodėl krenta ir dužta(!!!) paveikslai tik naktį? Dar nė vienas nėra nukritęs dieną. Gėdijasi?
Žiūrau į tą pusę karvės ant grindų (ok, ok, ne karvė ten, o tik jos oda) ir galvoju, kad gal ir gerai, kad po mažiau neparduoda… Kiek visokio gėrio išeis.
Bevektorizuojant katės paveikslėlį internete – šypsojausi. Galvoju, nu negi jie (tie kurie susikūrė puslapį) tokie naivūs manydami, kad pasibaigus vektoriaus parsisiuntimo vienam registruotam vartotojui limitui, aš pulsiu pirkti ten kažkokias tai paslaugas. Gal gi sugebu užsiregistruoti per naują su kitu paštu?
Ir dar galvoju apie šį bei tą. Ir geriau jau negalvočiau, bo ryte skaudės ir skrandį, ir nugarą.
Į sveikatą. Labanakt. Labas rytas.

Taip jau nutiko, kad kuo daugiau darbo, tuo labiau nesinori jo dirbt. Dar taip nutiko, kad atėjo tas laikas, kur mano darbai priklauso jau ne tik nuo manęs. Ir vat kol laukiu gi kito žmogaus dalies – stumiu laiką. Galėčiau daryti daugybę kitų darbų, juk periodikoje jie tęsiasi be galo, bet kol šitie einamieji nesibaigė – negaliu susikaupti. O kad mažiau nervinčiausi skaitinėju lengvybines rašliavas. Kaip visada įnikau į didžiausio forumo “vyrų ir moterų” skyrelį. Ne, nu man labai patinka skaityt temų pavadinimus. Pačių diskusijų net neatsidarau. Pakanka ir to. Gal ir pasikartosiu, nes ne pirmą kartą skaitau bei rašau apie tai. Bet žavi mane:
“Negyvenkit vyro bute – galit atsidurt gatvėj” – jo teisingai, geriau iš karto gyventi gatvėje. Ane?
“Vyras myli, bet nuėjo į šoną” – gal ten kokia detalė pas jį neveikia, kad į šoną meta?
“Kiek ko tikėtis iš vyro?:)” – ojėj, man atrodo, kad iš jų geriau nieko nesitikėt.
“Visi Vyrai kiaulės ;)?” – Šiaip tai kiaulė yra moteriška giminė. Ne?
“Kodėl vyrai neužjaučia moterų virtuvėje” – sakau, gal jei virtuvėje tiek vietos kiek pas mus, tai kambaryje turėtų būti patogiau užjaust. Ar užjautimas tikresnis, kai vyras sėdi virtuvėj?
“Vyras mane seka” – vo tai čia tai rimta problema. Siūlyčiau eit į kokį Šudopolį ir visose parduotuvėse iš eilės ilgai ir nuobodžiai viską matuotis. Manau jam atsibos sekt, arba galiausiai užmigs kur ant paliktų vyrų suoliuko.
“Ką jūs manote apie vyrą žiūrintį pornografiją?” – hm, gal kad akytes turi?
“Ar esate pakėlus ranką prieš vyrą?” – mhm. Pvz., kai reikia ką pasiekti aukštai ir pan. Nu nuolat kažkaip tos rankos pasikelia.
“Ar būna, kad netyčia sumaišote vardus?” – o tai argi ne tam, kad šito išvengtume, žmonės sugalvojo vieni kitus vadinti visokiais zuikučiais, kačiukais bei saulytėm?
“Mano vyras pas bobas nelaksto. Gal nenormalus?” – normalus, normalus. Ne visiems bobos patinka. Kiti renkasi merginas arba mergaites. Dar kai kurie ir kitus vyrus bei berniukus.
“Kaip susitaikyti su neištikimybe” – o labai susipykot? Kavos gal išgert…
Ir taip toliau. Stebina mane šita planeta. Bet gal gerai, kai yra dar kuo stebėtis.