Ech, mielas Nematomas Drauge, retokai tave miniu. Šiek tiek jauti nuoskaudą ir manaisi esantis pamirštas? Na jau. Tikros draugystės nesibaigia dėl kažkokių tai ten smulkmenų ar principų. Štai žinodama tavo laikinas bėdas su regėjimu, šiandien aš galiu pabūti tavo akimis ir papasakoti ką matau aplinkui.
Atsimerkusi kas rytą suvokiu, kaip šviesu jau. Ir jau išsiropštusi – tame chaose – bandau surasti du apyšvarius puodelius. Ruošiu kavą, o tu, Nematomas, girdi kaip aš tyliai keikiu Tą, Kuris Sugalvojo Rytus. Darbo dienų rytus. Girdi bei užuodi sumišusius vyšnių, šokolado ir kavos kvapus.
Atėjusi į darbą matau mūsų antikrizines pastangas pajaukinti darbo vietą: blizganti eglutė, pinigų medis, bambukas, tulpės. Gražu. O netyčlankėlių reakcijas ir pats girdi. Jie tik ties kalėdomis užsiciklina.
O po to kelias valandas vaizdas nesikeičia. Naršyklė, teksto redaktorius, įvairiausių programų vaizdai, paveikslėlių peržiūros ir karpymo programa.
O vakarais matau daug ir įvairiai. Vakar mačiau knygos puslapius. Man regis vienas rašytojas atgaivino stiprią aistrą skaityti. Įtariu, kad taip ir pervarysiu be sustojimo penkias namuose turimas jo knygas.
Dar mačiau “pasidaryk pats” vaizdelių. Greitai turėčiau pasigirti naujaisiais auskarais. Kai tik dažai nudžius. O mano rankinė patobulėjo. Ją dabar puošia ir užsegimo funkciją atlieka stirnos ragas.
Visada kažkur netoliese matau porą savo nykštukų. Net dabar dviese išsijuosę, nuo stalo tempia mano tušinuką.
Kai pašviečia saulė – matau daugybę dulkių. Ir galvoju, o kažin kodėl dulkės pilkos? Nežinai?
O kai pasižiūriu į veidrodį tai matau gausybę spalvų. Vien tik penkios mano aprangoje, o dar kiek aksesuaruose.
O sapnuose matau savo mintis. Šiandieniame sapne viena mintis mane nušvietė kokius paieškos žodžius naudoti. Ir akurat. Vakarykštė paieška = 0 rezultatų. Šiandieninė davė vieną gana apčiuopiamą ir įtikinamą rezultatą. O dar sako miegodami žmonės negalvoja.
Matau aš daug visko. Ne viską noriu matyti. Pvz., va to mažo žmogiuko, kuris mojuoja, bando atkreipti dėmesį ir rodo į šį bei tą neužbaigto.
Dabar tu kalta, kad aš siaaaubingai noriu šokolado su vyšniomis.
Hmm. Kažkaip nerūpi man nei vieni, nei kiti. O vat kad paminėjai viename sakinyje šokoladą ir vyšnias – kalta 🙂
Tai bent pauostyti duotum ar ką :))