Galvinėjimai

Laikrodžio rodyklėms artėjant prie pirmos nakties aš sau geriu vyną (tą patį, katras kvepia džiovintomis slyvomos) ir galvoju:
originalu tokiu nakties metu gamintis pietus. Bet tai jau nebestebina. Stebina mintis mėsos kepsnius išmušti svarmenimis. O ką daryt, kai mėsos plaktuko nė nebuvo, o tikrą – pyst (o čia pasirodo leistinas ištiktukas) ir nujojo?
Vis dar galvoju, kad man rankinėje šalia viso kito šlamšto tikrai reikia nešiotis ir lipnios juostos bei superglue. Ne daug gi vietos užima, bet tai kokie reikalingi.
Galvoju kodėl krenta ir dužta(!!!) paveikslai tik naktį? Dar nė vienas nėra nukritęs dieną. Gėdijasi?
Žiūrau į tą pusę karvės ant grindų (ok, ok, ne karvė ten, o tik jos oda) ir galvoju, kad gal ir gerai, kad po mažiau neparduoda… Kiek visokio gėrio išeis.
Bevektorizuojant katės paveikslėlį internete – šypsojausi. Galvoju, nu negi jie (tie kurie susikūrė puslapį) tokie naivūs manydami, kad pasibaigus vektoriaus parsisiuntimo vienam registruotam vartotojui limitui, aš pulsiu pirkti ten kažkokias tai paslaugas. Gal gi sugebu užsiregistruoti per naują su kitu paštu?
Ir dar galvoju apie šį bei tą. Ir geriau jau negalvočiau, bo ryte skaudės ir skrandį, ir nugarą.
Į sveikatą. Labanakt. Labas rytas.