Slopinti. Arba paleisti

Smagu, kad užėjai, bet nuodėmė namie sėdėti tokiu oru. Pasiūlysiu tau nueiti prie upeliuko. Mažo tokio. Mano slaptų minčių upeliuko. Va žiū… Čiurlena mintis. Skinasi kelią per kasdieninius mąstymus. Galvojimas yra pati blogiausia mano savybė. Norėčiau, labai norėčiau dabar miegoti, kaip kolega šalia. Bet tiek to. Pabraidysiu su tavimi. Slapta mintis. Noras. Troškimas. Svajonė. Neduoda ramybės. Upelis po žeme. Bandai nuslopinti. Niekam nesakyti. Apsimesti, kad to ko nematom nėra. Nematom požeminio upeliuko, tai galvokim, kad jis neegzistuoja. Klausai dar? Ar tik sėdi sumerkęs kojas ir taškai mano kalbos nuotrupas į šoną? Numarinti srovelių neišeina. Mintis ir vanduo yra galingi dalykai. Prasiveržia jos į paviršių. Štai, kad ir šitas upelis. Nematysi jo iš tolo. Pieva, kaip pieva. Mąstymai, kaip mąstymai. Noriu to… noriu ano… padaryti šį, padaryti aną. Praeini vieną, antrą metrą… Vaizdas nesikeičia. Bet išgirsti. Teka vanduo. Bandai klausyt. Nepavyksta išgirsti ką jis sako. Vis dar girdi kasdienybę. Bet jauti, jauti iš visos širdies, kad kažkas čia viduje ne taip. Nematai. Bet žinai. Dar arčiau. Čiurlena garsiau. Jau netgi nustelbia tai kas galvoje įprastai. Bet vis dar apsimeti, kad čia tik iliuzija, išsigalvoji garsus. Dar arčiau. Pamatai, kaip vingiuoja ta slapta mintis. Nebegali nuneigti jos egzistavimo. Gali apsisukti ir bėgti, nes upelis per sraunus. Neperbrisi ir pasirinksi kitą kelią. Arba gali sumerkti kojas, pajust, kaip skaudžiai gelia. Nenustebai gi sužinojęs, kad visos slaptos mintys skaudžios. Priešingu atveju nesinorėtų jų sunaikinti. Bet įpranti įsibridęs, ar ne? Jau gali ir dugną patyrinėti. Pagalvot kam šitas minčių upeliukas reikalingas vidur normalios pievos galvoje. Žiūrėk, jau ir perbrendi beveik. Pagalvoji, kad ne taip čia ir baisu. Kad net priimtina tau visai, kad šitos mintys va ėmė ir pasiveržė. Po to imi ateiti kasdieną. Prisijaukini sroves. Ir galiausiai pieva ir upelis tampa natūrali kasdienybė. Nebeįdomu. Kol eidamas lankyt jau numylėto upelio išgirti kitą čiurlenimą… O siaube, vėl mintis, kurią norisi slopinti.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *