Prabudau

Pati savęs nepažįstu.
Žmonės su manim gyvenę ar gyvenantys pasakytu, kad Salomėja miegot gali ištisai. Ypač dieną. Tik priguli kokio filmo paveizėt ir žiūrėk, ji jau miega. Na jei ekrane koks super gražuolis nelaksto. Arba tiksliau, tie kur laksto man visai nepatinka, dažniausiai aš matau kokį savo skonio prietranką trečiam plane ir po to zirziu, kad epizodas buvo trumpas ir jojo neberodo.
Taip jau yra. Miegalių miegalė. O tiksliau būdavo. Eidavau miegot 21 val. Keldavausi 10 val. ir svajodavau kaip miegosiu vėl. Mažiausiai penkmetį taip buvo. Net paskaitas praleidinėjau, kad pamiegočiau rytais.
Kažkas pastaruoju metu mano galvoje apsivertė aukštyn kojomis. Ir tai dabar pasireiškia ne tik mintyse, bet ir veiksmuose.
Nemaniau, kad kada nors taip pasakysiu, bet nebesimiega. Ir tai visai ne nemiga, nes esu ją patyrusi ir žinau kaip atrodo.
Tiesiog va taip va. Naktinėju iki vėlumos. Po visokių baidarių, bemiegių naktų stovyklavietėse, Puntukų, kelionių… … lyg ir turėjau nusmigt kokią 10 val. Bet ne. Jau kai pirmą valandą sugalvojau eit miegot… Pagalvojau, kad per geros mintys pas mane sukasi (ne be priežasties, nes pradedu pagaliau suvokti kodėl nerandu vietos pasaulyje) ir reikia dar jas paturėt. Nes užmigsi ir koks sapnas gali išblaškyt tai ką jau beveik užčiuopei. Tai paskaičiau. Vis dar tą pačią knygą kažkelintą kartą per kelias dienas.
Ir beveik buvo kilęs noras eiti piešti. Tik šį kartą jis buvo teigiamas be galo. Bet žinau, kad dabar ko nors sau nebenupiešiu, kol mintys užvaldytos. O to kas užvaldė irgi nepiešiu, nes nepasiruošus dar dalintis. Net su savimi.
Rytais žadintuvas veda mane iš proto. Nors keliuosi vėlai – 8val. (kai kurie mano kolegos jau sau smagiai dirba redakcijoje tokiu laiku). O vat dabar atsikeliu anksčiausiai, užsiimu visokiom nesąmonėm… Man tai keista. Jeigu dar kada pusryčius pradėsiu valgyti tai skaitysim, kad visai naujas žmogus:).
Ir dar šiaip. Vakarykštis mini dialogas:
-Pas tave viskas raudona?
-Taip. Kitokių spalvų nebūna manp pasauliuose.