Ilgai ir nuobodžiai. Savaitgalinės mintys

Ilgas įrašas apie savaitgalį. Žmones. Mistines būtybes. Nuotaikas. Sutapimus. Na žodžiu – niekiviskmėjinėjimai.
1. Pagrindiniai faktai. Savaitgalį plaukėme baidarėmis. Pirmą kartą. Plaukimas buvo kiek kitoks nei Aistės. Mes pradėjom plaukti šeštadienio ryte (prieš tai pastovyklavę). Ir plukdėmės visus daiktus. Todėl buvom instruktuoti nesiversti, jei nenorim naktį miegot šlapiuose miegmaišiuose. Plaukėme Šventąja, nes organizatoriai atsižvelgė į tai, kad bus naujokai ir parinko nesunkią upę. Ačiū už tai.
2. 13 ir oras. Plaukė 13 žmonių. Pradėkime nuo to, kad man tas skaičius ne šiaip sau po kojomis mėtosi. Apie būsimą plaukimą žinojau jau daugiau nei pusantro mėnesio. Todėl vėl gi labai daug aukų aukojau Lietaus deivei. Šiais metais jau antrą kartą, todėl esu tikra, kad limitas išnaudotas. Taigi, ilgajį rugpjūčio savaitgalį lis. Galiu lažintis jei netikit. Oras buvo nuostabus. Prisimaudėm, įdegėm (kažkas nudegė) ir šiltai miegojom naktį. Ir visi bando išgaut mano susitarimų su Lietaus deive paslaptį. Bet supraskit, ji gi negali visų maldų išpyldyt.
3. Vėl visokios būtybės. Kaip mažai pažįstamiems ir visai nepažįstamiems turėtų skambėti tokie pokalbiai(?):
-Tavo demonai miške braška.
-Hm, demonai? Visų pirma jie ne mano, nereikia čia viešai kabinėtis. Tik pasiskolinu kartais. O ir šiaip… Neturėtų čia būti. Visi liko Vilniuje. Tai Miesto demonai.
-Nu tik šaipausi gi…
-A.. tai nesvarbu tada. patylėsiu.
Kitas mini dialogas:
-Bliam nu…
-Kas yra?
-Vėl tas Amausius kojines nujojo.
Kažkuris balsas:
-Kas tas Amausius?
-Ai, čia Salomėjos nykštukai. Visi su vardais.
Į būtybių sąrašą traukiu vandens vaiduoklius. Galėčiau daug pasakot apie jų kuriamus atspindžius, iliuzijas. Skleidžiamus garsus. Formas, spalvas. Ir kokius jausmus man tai sukėlė. Bet čia gi niekam neįdomu.
4. Žalingi įpročiai. Visokie ten dorovininkai ir pamokslautojai praleiskite šį punktą. Tai va. Kai pagalvojau, tai nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio ryto vis gėriau ir gėriau. Ir išskyrus kelis gurkšnius mineralinio ir rytinę kavą tai buvo tik laipsnius turintys gėrimai. Alus, alus, alus, alus, finlandija, raudonos devynerios, alus. Ir jokių ten pagirių, blogų savijautų…
Kitas gi žalingas įprotis tai nugi mano priklausomybė internetui. Va čia net esu užfiksuota nusikaltimo vietoje. Man liepė parodyt ką veikiu. Atsiskyrusi nuo visų Salomėja naršo:

Bet pasidaviau spaudimui ir palikau šeštadienį delninuką mašinoje. Tai iki sekmadienio buvo lomkės lomkės lomkės.
5. Nuotaika. Penktadienis. Mažas susierzinimas dėl neorganizuotumo išvažiuojant iš Vilniaus. Nejaukumas nes beveik nieko nepažįstu ir pažindintis tikrai nemėgstu. Atsipalaidavimas dėl to, kad niekam tu ten neįdomi ir galima išvengti pokalbių. Atsipalaidavimas nes kai nori gali įsiterpti į pokalbius. Juoko priepoliai per improvizuotą kranto plaukimo treniruotę.
Šeštadienis. Kaip visada ryte. Neaišku kokia nuotaika. Galima pasukt į bet kurią pusę. Baimė baimė baimė, dėl naujokiško neišmanymo. Truputis pasiparinimo dėl to, kad baidarės partneris irgi nemokša. O aš taigi visada teisiausia. Atsipalaidavimas, kad niekur ten mes nevirstam ir viskas ok. Gera nuotaika. Gera nuotaika. Dar geresnė nuotaika. Girta gera nuotaika.
Sekmadienis. Kaip visada ryte. Neaišku kokia nuotaika. Nustebimas, kad po visų finlandijų ir devynerių neskauda nei galvos nei skrandžio nei dar ten kažkotais. Gera nuotaika. Puiki nuotaika. Nuovargis.
6. Blogi dalykai. Aplink Anykščius šiek tiek ryšys nelošia (baidarių nuomotojų terminas apie mobilaus ryšio nebuvimą). Lošt pradeda tik prie miesto. Tai atgavus savo HTC buvau pasipiktinus, kad negaliu pašto pasitikrint čia ir dabar.
Ir širšė įgėlė. Labai labai skauda. Bet gal dzin?
Vistiek neatitrūkau nuo nieko. Nei nuo noro būti apgauta 🙂 , nei nuo minties, kad ryt į darbą.
7. Išvados. Užskaitom šitą savaitgalį.