Na kažkoks nesėkmingas pirmadienis. Čia tik kalbant apie darbą ir nieko daugiau. Nusiteikiu dirbti. Pažiūriu į savo planą. Ok, aprašinėsiu šitą programą. Bliam, palūžęs puslapis, neišeina parsisiųst, o visose failų bibliotekose linkina į jį. Na gerai. Atidedam. Aprašinėsiu šitą programą. Bliam, neturiu reikiamo formato filmuko, ir tingiu ieškot, kai žinai, kad namų kompe pilna. Gerai, tada imuosi šitos. Ghrghr, “Vistoje” neveikia, o virtualiuose XP, negaliu, nes ten neveikia atmintinės jokios, o ši programa būtent ir skirta atkūrinėti duomenis iš jų. Na tada šitą. Velnias, visoj redakcijoj nėra normalaus muzikinio CD. Nepasiduodam. Lai bus šita. OMG, naujausią versiją padarė mokamą. Tai nebetinka. Ir taip supranti, kad pusė dienos jau ir prabėgo. Kad nė RSS’ų kaip visada nepaskaitei, nei pačiatinai, nes dirbai. Tik rezultato kažkaip jokio.
Na nieko, liko dar tas kitas pusdienis. O savo plano aš laikytis mėgstu, bet kokiomis sąlygomis (ligos, pagirios ar tingulys), tad jei ką, teks namų darbus daryt.
Pojučiai 2
Ir tada kai mano vynas kvepėjo džiovintomis slyvomis, namai – auksiniais dažais, o aš dvelkiau citrusiniais vaisiais… … pajaučiau, kad mistiškumas grįžo. Tas. Tas, kuris mano viduje, kuris veda pirmyn, kuris niekada nenori mirti. Kuris nenori būti paneigtas ar nuslopintas. Tas, kuris uždega akis, kaitina širdį, kuris nesupranta, kas yra apatija.
Ir niekas to nepastebės. Nes tai viduje. O išorėje Salomėja visada atrodo rami ir paskendusi mintyse. Bet viduje. Štai regis vakar diena buvo kaip ir visos. Rami, be bendravimo… Su dažais, knygom, filmais bei muzika. Bet kažkokia kitokia. Kažkaip viskas kitaip.
Jaučiuosi lyg įsimylėjusi.
Kalėdinė vasara
Toks yra meno, kuriuo buvau užsiėmusi pastaruoju metu pavadinimas. Jau jam laikas išlįsti į dienos šviesą. Nes bendras mano ir t.II kūrinys visgi užgimė. Jis yra tiesiog nepakartojamas, bet lengvai įkainojamas. Bet kas nepadarytų, nes tiesiog… negimtų įdėja.
O nuo idėjos viskas ir prasidėjo.
Tada viename rūsyje atsirado tokia krūva:
Po to ji ant mano buto grindų dėliojosi į kompoziją. Gana sunkiai. Man vis teko pasilypėti ant lovos, ar taburetės, kad pasižiūrėčiau į grožį iš viršaus:
Ir visa tai susidėliojo taip:
O galiausiai konvertavosi į tikrą “Kalėdinę vasarą”:
.
Šito grožio ūgis daugiau nei metras. Svoris nenusakomas, bet tikrai jaučiamas. Grožis nepakartojamas, bet kam reikia, galima sukurti naują:)
Ir kas būna po to?
O po to pasimaivau prieš veidrodį su savo suknele. Mhm mhm, aš gi žinau, kad graži. Ir kad aš su ja graži. Būtent todėl ją, o ne kitą ir užsivilkau.
O po to susipilu į taurę vyno likučius. Sėdžiu. Žiūriu į šitą degančią žvakę. “Brazzaville” vis dar groja. Ir ką? Ką visa tai reiškia? Per daug klausinėju?
Aš sėdėjau po stalu [supraskite kaip norite, mielieji] ir iš apačios stebėjau spindinčias akis. Ir supratau, kodėl taip pykau. Juk žinojau, kad mano litų, laiko ir meilės investicija pasiteisins. Ir turėjau laukti kol tą pamatysiu.
Ir aš nežinau, kas dabar bus. Naujas emo periodas, ar spindės ir Salomėjos akys.
Bet dabar mane neša muzika. Ir daugiau nenoriu galvoti nieko nieko…
Dabar aš įsivaizduoju save ant lieptelio, sumerkusią kojas į ežero vandenį ir rūkančią vyšnių kvapo tabako suktinę. Muzika visur aplink mane. Tik ji. Ir nieko daugiau.
Pojučiai
– Vėl rūkai? – paklausė bbv, pamatęs “kent” pakelį ant mano stalo.
– Ne. Čia ne mano. Palikimas po paliuobimo su bfd. Vaišinau svečią, taip ir liko mėtytis. – atsakiau.
Man praėjo noras rūkyti. Jau seniai. O beveik norėčiau. Elegantiškai prisidegti ir pūsti dūmus… Svajingas žvilgsnis į tolį…
Sėdžiu. Tvarkausi savo delliką (vargšą veltui perinstaliavo prieš tai. Kalta buvo jo motinėlė, kurią pakeitė). Diegiu “win XP” į “virtual PC”. Geriu sau vyną. Mano vynas kvepia džiovintomis slyvomis. Mano namai kvepia auksiniais dažais. Aš kvepiu citrusiniais vaisiais.
Aš klausau “Brazzaville” ir tai neša mane kažkur į svajonių pasaulį.
Aš sėdžiu ant palangės. Reikia pakvėpuoti oru, ne tik auksu. Ir jaučiu kaip lyja ant iškištos rankos. Ir jaučiuosi laumė ragana.
Tokia, kuri galėtų nusimesti drabužius prieš mylimą ir niuniuoti svajones… Tik jo nėra… laume, laume, tik gyvenk…
Pasidžiaugimas ir pirkiniai
Pasidžiaugimas: kaip nuostabu, kaip nusotabu atgauti išdaviką Delliką:). Ir dabar sėdžiu su dviem kompiuteriais ir matau na kokis maniškis mielas, na kokis mielas, ir visai ne dėl to, kad raudonas. Tarsi mylimasis grįžo:).
Pirkiniai: nėra ką apsirengti. Tikrai. Vasarą buvo. Dabar nebėra. Nusprendžiau, kad jau laikas ką nors nusipirkt. Ta prasme naujo, raudono, dėvimo. Tikrai. Nusipirkau: vyno, sūrio, šaldytų daržovių, šokolado, dvi knygas, atsuktuvą, aukso spalvos areozolinių dažų, raudonos spalvos areozolinių dažų. Ką iš viso šito reikalo dėvėsiu tai nežinau. Turbūt atsuktuvą.
Apie knygas: kalnai neskaitytų. Dar turiu įsipareigojimų susijusių su skaitymu. Ale kai knygyne išpardavimas tai negaliu praeit. Ir negaliu nenusipirkt Šveiko už 13 lt kai aplink jį sukau ratus, kai dar virš trim kainavo.
Kadangi bbv atvežė man šiandien lentyną, tai vėl turiu kur kraut naujas knygas. Per šią savaitę +5 namuose. Dvi perskaičiau jau, tai nevarykit, kad tik kaupiu.
Nekantrauju dažus išbandyt. Atsuktuvą jau išbandžiau.
Mano abc. Aš.
arbata, aistra, Alisa stebuklų šalyje, Amelija, apatija, atsidavimas, ašaros, arogancija, atvirumas, atradimai, alus, abejingumas, baimė, batai, braškės, burtai, cinizmas, chaosas, draugas, debesys, drebulys, eklektika, emocijos, feniksas, geismas, grėsmė, idėjos, įgeidis, iliuzija, ilgesys, jaudulys, jausmai, jaukumas, knygos, katė, kerštas, liepsna, laumė, laiškai, lietus, murakamis, messer chups, moteris, menas, mistika, mizantropija, meilė, miegas, noz dlia frau muller, nusivylimai, neapykanta, netvarka, nežinomybė, nusišnekėjimai, originalumas, pesimizmas, paveikslai, punktualumas, patikimumas, priklausomybė, praradimai, papuošalai, pasitikėjimas, protas, paslaptis, raudona, ragana, reggi, rizika, svajonės, sarkazmas, savišaipa, spyglys, smalsumas, sapnai, švelnumas, šokoladas, tikėjimas, tiesa, troškimas, tyla, ugnis, vienatvė, vynas, zyzimas, žalia, žvaigždė, žodžiai, žvakės.
Ir prie ko čia tos Kalėdos?..
Šiandien aš čia užrašiau, kad kai parduotuvėse prasideda mandarinų akcijos, tai suprantu, kad be ausinių tuoj nebebus galima išlįst. Visur skambės jingle šūdas.
Šiandien tamsoje sėdėdama ant virtuvės grindų ir lupdama akcijinius mandarinus vėl pagalvojau tą patį.
Šiandien t.II man parodė labai Kalėdiškai nuteikiančią nuotrauką.
Pro mano langus matosi šudopolio šviesos. Tik šiandien pastebėjau, kad jis jau užsižiebė Kalėdinius papuošimus.
Rytoj, jei prisiversiu išlipti iš lovos eisiu auksinių ir raudonų dažų pirkti. Reikia meną pradėti pabaigti. O gal dar kur nors eisiu.
Šiemet Kalėdos bus kitokios.
Pokyčiai yra gerai.
Gal.
Konkrečiam žmogui
Savo minčių saugykloje tu rašai „Artimiausi žmonės klausia, kuo gali man padėti. Tikrai niekuo. Aš nieko nieko nenoriu.“. Ir aš nutyliu. Kam ką nors sakyti, rašyti komentarą, jei tu nieko nieko nenori? Po galais, palikime ramybėje tuos, kurie ne šitame pasaulyje. Nesilieskime prie jų visatos. Ir visgi… Visgi gaunu žinutę, kurioje prašai. Paėmei telefoną, sugalvojai kam parašysi, parašei žodžius, išsiuntei ir lauki reakcijos.
Ir ką aš turiu pasakyti? Laikykis, viskas bus gerai, išgyvensim? O jei nebus? O jei bus blogai ir nė velnio neišgyvensim, mirsim viduje ir niekas to nepastebės? Ar galiu meluoti tau? Ar galiu meluoti sau?
O jei trumpam nustotum galvoti ir pradėtum daryti? Ką norėtum daryti jei viskas būtų gerai? Jei vis dar degtų akys ir vidus? Net ne ką norėtum, o reikėtų – ką darytum? Paimk ir padaryk. Tiesiog. Fiziškai. Nenori? O kiek vaikų kiekvieną dieną sako, kad neis į mokyklą, nes nenori? Bet niekas jų neklausia. Šiltai aprengiami, įbrukami priešpiečiai ir žiūrėk jau sėdi mokykliniame suole, o po to šast, žiū ir pamokos baigiasi. Neklausk ar nori. Imk ir daryk. Lyg neturėtum alternatyvos nedaryti.
Juk pasaulyje nieko nėra. Tik tu. Visa kita tik dekoracijos. Jie vaidina savo rolę, stovi tose pačiose stotelėse, valgo tose pačiose kavinėse. Rašo šituos žodžius. Tai tik jų vaidmuo. Ir jie tavęs negelbės tol kol negaus tokio scenarijaus. Gali dėl to nervintis, arba gali nekreipti dėmesio. Ir gali bet kurioje spektaklio vietoje prisijungti. Jis niekada nenutrūksta. Ir bet kurioje pasitraukti…
Sakai suzombėsi? Darysi viską dirbtinai? Na tai kas? Bet kai atgausi save, niekas nebus prarasta: mokslai, darbai, žmonės. Niekas nebus pavogęs tavo dekoracijų.
O atgausi. Nes vidinės būtybės, susivokusios, kad atostogos tęsiasi per ilgai, ims kelti maištą. Ir niekur tu nedingsi.
Beveik girdžiu, kaip imi dainuoti.
Noriu miego
Visą savaitę noriu miego.
Pirmadienį dar galima suprasti. Po sekmadieninio alaus ir tekilos naikinimo šiaip organizmas piktas…
Antradienį dar galima suprasti. Po sekmadienio neišsimiegota, primadienį kurtas menas, vėl daug alaus, ir beveik bemiegė naktis.
Trečiadienį tarkime dar neatsimiegojusi po anų dienų.
Bet va ateina ketvirtadienis, penktadienis, o visą laiką vaikštau su mintimi “tik neužmigti”. Vakar galvojau nueisiu anksti miegoti, gal padės. Nu nė velnio.
Ir taip dabar mielai susisukčiau į kamuoliuką, šiltai apsikločiau ir miegočiau miegočiau. O dar jei kas miegančiai galvą paglostytų, tai murkčiau kaip katytė.
Galvoju gal man reikia atostogų? Gi nei pernykščių visų, nei šiuometinių neišnaudojau.
Ir ką gi tu, Salomėja, veiksi per atostogas? Sėdėsi viena ir verksi? Dirbk tik tai, bo tavo planams reikia pinigų.