Pojučiai

– Vėl rūkai? – paklausė bbv, pamatęs “kent” pakelį ant mano stalo.
– Ne. Čia ne mano. Palikimas po paliuobimo su bfd. Vaišinau svečią, taip ir liko mėtytis. – atsakiau.
Man praėjo noras rūkyti. Jau seniai. O beveik norėčiau. Elegantiškai prisidegti ir pūsti dūmus… Svajingas žvilgsnis į tolį…
Sėdžiu. Tvarkausi savo delliką (vargšą veltui perinstaliavo prieš tai. Kalta buvo jo motinėlė, kurią pakeitė). Diegiu “win XP” į “virtual PC”. Geriu sau vyną. Mano vynas kvepia džiovintomis slyvomis. Mano namai kvepia auksiniais dažais. Aš kvepiu citrusiniais vaisiais.
Aš klausau “Brazzaville” ir tai neša mane kažkur į svajonių pasaulį.
Aš sėdžiu ant palangės. Reikia pakvėpuoti oru, ne tik auksu. Ir jaučiu kaip lyja ant iškištos rankos. Ir jaučiuosi laumė ragana.
Tokia, kuri galėtų nusimesti drabužius prieš mylimą ir niuniuoti svajones… Tik jo nėra… laume, laume, tik gyvenk…