Kad savaitgalis buvo išsitęsęs tai labai gerai. Daug visko tilpo. Naujos pažintys. Miškai. Gulbės, kurios naktimis dirba žąsų pulku. Paklydimai. Atradimai. Sprendimai. Trakai. Sniegas. Pokalbiai. Pažintys. Ugnis.
Ale kai tas laikas taip lėtai slenka sėdint darbe, tai nieko gero. Ypač kai ponia Liga bando prisikabinti. Sėdi man gerklėj tokia damutė su aukštakulniais ir brūžina kojomis. Džir džir ir tada man skauda gerklę. Aš gi bandau ją papirkti saldainiais Halls, ale kotais šioji poniutė nepasiduoda. Kyšių neima. Vajė. Bjauriausia, kad jai vienai kaip ir nusibodo. Tai kviečiasi chebrytę, kuri ruošiasi ir nosį užgulti ir apskritai čia gerai užkaitinti viską. Coldrexe neskęsta.
O aš merdėju darbe, bandau juos išvaikyt ir svajoju vėl gi apie tą porterį su medum. Ale gi trečią dieną iš eilės gal jau per daug?
O apie ligą – damutę labai faina metafora. Salomėjiška…
O kokis čia porteris su medum? O žiek bandei to tamsaus LT alaus “Volfas Engelsas”? Šviesus irgi patio. O tamsusis yra beros 6 laipsnių, nuo jų 2jų man jau būna visai fun:) na ir šiaip patiko jis man labai.
Ha! Išvariau tą damutę neseniai. Galgi todėl pas tave atbėgo? Gydžiausi “Propolki”, šaltu oru ir karšta vonia 🙂
Mane irgi pradėjo pult, rodos atsikračiau. Mano vaistas – porą naktų miegojau su šaliku 😀 Juokingai atrodo, bet padėjo:)
Nieko čia juokinga, aš irgi miegu su šaliku, kai gerklę skauda. Man padeda 🙂