Kaimynai yra tokia gyvūnų rūšis, kuri sunkiai leidžiasi dresūrai, bet turi savus įpročius. Turiu tokį Tuktuką. Anas gi sugalvoja naktį kažką kalti. Ne šiaip ten kokį vieną kitą vinuką, bet stabiliai. Turbūt kambarį kokiomis nors smulkiomis lentelėmis kala. O naktį tai, čia ne kokią 23 val, ar net ne vidurnaktį, o taip pirmą, antrą… Pirmą kartą tai jis taip baladojosi kokią valandą. Tada pradėjo kažkas groti radiatoriais. Susiprato.
Po kiek laiko vėl naktis. Vėl jis tuksena. OMG :))) O paryčiui dar ir baldus ima stumdyti. Matyt reikia taip pat ir už kokios spintos lenteles sukalti.
Naktį sugalvojom, kad gal jo žmona dirba naktinėje kokioj pamainoj. Prieš eidama į darbą pareikalauja gražių sienų. Grįžta, pamato, apstaugia, liepa daryt viską iš naujo. Bet dieną Tuktukas negali, nes Tuktukienė gi po darbo miega. Tai laukia nakties.
O kas sakė, kad gyvent liūdna?
Tu turi Tuktuką, ar turiu Gręžtuką 🙂 Tiesa, jis ne naktį sienas skylėm dekoruoja, o vėlyvą vakarą, kokią 23 val 🙂
Ai, ir dar turiu kaimynę, kur nuolat vonioje mobiliuoju šneka. Vakar mirkdama vonioje pusę jos gyvenimo išklausiau 🙂
Tame ir bėda, kad neįdomus. Pusę laiko pasakojo, kaip pykstasi su vyru, o kad ji pykstasi su vyru, mes ir taip gerai girdim 🙂
gal jums paskolinti kokį sunkios sunkios muzikos cd ? gana veiksminga priemonė (jei nebijai supykdyti ir kitų kaimynų) 🙂