Lietui lyjant

Labas,
štai guliu lovoje, telefonas sako, kad iki žadintuvo skambučio man liko dar dvidešimt minučių. Todėl imu delninuką ir parašysiu tau šitą laišką.
Svarstai ten tyliai, kodėl gi aš nemiegu turėdama dar 20 min.? Todėl, kad prabudau nuo netikėtų minčių, suvokimo, kad dabar viskas mano rankose. Anksčiau maniau, kad žūsiu viena. Pasirodo tiesiog neįvertinau daug ko. Nuolat sulaukiu pasiūlymų kreiptis jei jau visai bus striuka su finansais. Taip pat mane patikino, kad taip taip kreipkis jei tik reiks vinį įkalt, sieną išgręžt, daiktus pavežti. Jau yra ir tokių, kurie paskubėjo patikinti, kad jei užplūs vienatvės banga, savigrauža ar pan, šauk – atsiliepsim. Pasako tai atsargiai, per aplinkui, pvz., “Na, nenoriu pasirodyt įžūlus, bet jei užkluptų kokios negeros mintys – sakyk – mėginsiu padėt :)”. Tada supranti, kad viskas priklauso tik nuo požiūrio. Kaip sako MS – viskas mūsų galvoje. O man ir yra svarbiausia tiesiog žinoti.
Bar bar bar… Beldžia lietus į palangę. Ko tu ten beldi, lietau? Gal užeik. Atidaryti langą? Tu lietau, gi žinai, kaip kartais mane nuteiki… Žinai gi… Tik nustok lyt kai man reiks eit į darbą.
Nepasakojau tau tokio keisto atsitikimo, kai kažkada važiavau troleibusu ir mane nužiūrinėjo senutė, tada ji kažką suburbuliavo apie nežmoniškai spindinčias akis ir raganystes, bet nesupratau iki galo.? Vakar gi vėl, važiuoju namo. Sėdžiu gale. Ir ta senutė priešais mane. Ta pati, arba tokia pati. Ir vėl spokso… Po to nueina prie durų, atsisuka, dar taip įdėmiai įdėmiai pasižiūri, mesteli man – Ragana!
Ir išlipa. Net kiti žmonės atsisuko. Čia jau tas dėmesys iš keistųjų. Toks man patinka, tik likau nesupratusi. O visgi… Vieni yra dievai, kiti demonai, matyt būna ir raganų… Tik taip tiesiai dar niekas nerėžė.
Kaip man šiaip sekasi? Pasaulis sudarytas iš smulkmenų. O jos dėliojasi palankiai. Mažos sėkmės… Troleibusas važiuoja ne savo maršrutu ir taip sutaupo laiko. Parduotuvėje randu kai ką, kas man labai patiko, po to dingo ir taip nuliūdino, kad net užsienio internetinėse parduotuvėse ieškojau. Ir vakar radau. Kas kad nesamus pinigus sumokėjau.
Ir knygomis apsikrovusi… Kaip niekada daug neskaitytų… Kokią dabar skaitau!! Kada nors papasakosiu. Kaip vėl gi MS sako, tai knyga “kiekvienam kuris bent kartą gyvenime yra tikrai mylėjęs”.
Tai taip ir gyvenu.
Iki
Salomėja