Jau rašiau apie biblioteką. Šiandien vėl buvau. Niekaip nesuprantu, kaip galima sušikti tokią vietą. Juk faina eit į biblioteką. Ir viską ten… Nu bet ta bibliotekininkė tai ne-ga-liu! Ne-ga-liu.
Gal aš kalta, netolerantiška ir kitokia, bet… Nu nulindau į galutinę lentyną. Knisinėjuosi sau. O anoji šiaip knygas tvarkė. Ir tempia man ji knygas, siūlo: “Ponia Salomėja, noriu parekomenduoti šitą…”. Sakau ne. Sako, kodėl, labai labai gera, pabandykit. Ble. Nu!!!!!! Nu nenoriu. Ar tikrai kaži koks ten “Frančeskos vakarėlis”, kurį bando įkišt jau 3 kartą per metus, toooks geras? O jei ir geras, tai aš nenoriu nenoriu nenoriu. O aš sau tupiu ten gale, skaitau knygos nugarėlę ir ji vėl ateina ir sako: “O šitą ar skaitėt? Labai populiari!”. Ir kiša man “silva rerum”. Skaičiau skaičiau ir jau norėčiau rinktis pati…
Sakysit, kas man nepatinka? Paslaugi moteris ir visa kitą. Bet ten aš einu dažnai. Visada išeinu su 4-5 knygomis, tad regis nepanašu, kad turėčiau problemų su išsirinkimu. Tą vakarėlį ji man kišo jau tada kai užsiregistravau. Dar suprasčiau, kad naujieną kokią. Dabar gi aš +- žinau kur kokios knygos ir pasiimsiu jei norėsiu.
O pabaigai užmušė: “prabalsuokit vaikų piešinių parodėlėje”.
Grįžus bg pasigyriau, kad mano nekenčiamų žmonių sąraše atsidūrė antras žmogus. Kaip per tiek metų, tai sakyčiau trumpas tas sąrašas.
Ech o ji tai stengėsi. Laaaabai.
O aš maniau, kad “įdomesnės” biblioteninkės sukištos į vaikų skyrių. Ten aš kas kart einu pasižiūrėti įdomesnių vaizdelių… Ir dažniausiai nebūnu nuviliama…
Na šioje bibliotekoje vaikų kampelis yra ten pat. Ir taip taip, ji stengėsi, jau gali ir pliusiuką pasidėt už pastangas į gyvenimo paslaugumo sąsiuvinuką. Baigiu perskaityt jau viską ten, reiks kraustytis arčiau kitos bibliotekos.