Flegmatiška diena dabe. Pirmadienis?

Laikotarpis prieš algą. Užeinu į buhalteriją. Net nespėju išsižiot kokiu reikalu, o man jau rėkia (!!!):
-Šiandien, šiandien padarysim pavedimus. Visiems!!!
Hm, šiandien tai šiandien. Visai ne to norėjau paklaust. Bet panašu, kad ne viena aš šiandien užsukau į tą kabinetą.
Ir kai tikrinant sąskaitą reikia suvest 13 slaptažodį atsiranda slapta viltis. Bet ech…
Tokia jau diena. Visi išskyrus šefą sirguliuoja. O šefas siūlo svogūnais apsidėliot. Vėl homoepošūdo prisisklausė. Tarkim veiksminga, tarkim sveika ir naudinga, žmonės tuo vėžius išsigydo, o bet tačiau… pas mus gi kartais užeina visokie ten atstovai gamintojų, gražiai čia tie svogūnai atrodytų.
O šefas tai juokingas, visi šniurkščioja, kosėja, šalikais apsivynioję, A. iš vis kraują rodo, o jis sako:
– Sergat? Taigi visai sveikai atrodot.
O DNR šiandien mane Jėzum pavadino. Ir tik todėl, kad norėjau padėt išvalyt vandenį.
Dar skambina man skaitytojas. Sako pabandžiau jūsų diske įdėtą programos demo versiją, man patiko, nusprendžiau nusipirkt, padariau pavedimą, bet nieko man jie neatsiunčia. Taigi kuo galiu padėt, kreipkitės į pardavėją. Kad jie neatsiliepia, jūs paskutinė mano viltis. Supratau, kad būti paskutine viltimi man visai nepatinka. Jokia aš ne viltis. Nereik prasivardžiuot, gerai?
O nepaisant nuotaikos, ne taip jau mažai ir nudirbau.