Įrašas pagal užsakymą

Išskirtinai tiems, kas prašė. Apie Salomėjos vidinius gyventojus.
Nematomas draugas. Vardu Edas. Kiek jam metų niekada nesakė. Regis nematomų pasaulyje amžius skaičiuojasi kitaip. Vizualiai jam maždaug 35, susivėlęs ir garbanotas beveik kaip aš. Visiškai neišsiblaškęs. Jis mano proto balsas. Stabilumo garantas. Niekada nepatarinėja, niekada neklausia kaip sekasi. Tik būna šalia. Jis negyvena kartu. Jis ateina, klausosi, vaikšto su manim. Gelbėja, kai morališkai skęstu, rūpinasi, kai nebeturiu jėgų. Gali klaust patarimų kiek tik nori – tylės, arba grįš į nematomą pavidalą. Nes žino, kad niekas geriau už mane nenuspręs. Jis toks. Jis savarankiškas ir moka gyventi be manęs.
Nykštukai. Jų daug, jie įvairūs. Spygliukas, Bailiukas, Drąsutis, Lipšnutis. Patikėkit, jie tikrai ne tie, kur su raudonom kepurėlėm. Skirtingos išvaizdos, charakterio bei amžiaus. Vieni jų atsiranda netikėtai, pvz., visokie Nerimo nykštukai. Kiti užmiega, kai jų reikia ir niekas nepažadina. Pvz., mažasis Optimistas. Net neįsivaizduojat kiek gali miegot nykštukas. Metų metus… Ir kaip netikėtai jie prabunda. Kada jau pripranti gyvent be jų. Aš pati nesuskaičiuoju ir nespėju sužiūrėt, kaip jie atrodo. Žinau, kad Spygliukas atrodo panašiai, kaip kaktusas iš filmuko “Baubas”. Pusės jų man tikrai nereikia, bet parazitai niekur neišsivelka.
Pasauliai. Na visi jau girdėjo, kad jų pas mane 13. Apie kiekvieną nerašysiu ir nepasakosiu. Per daug tai mano, o aš gi esu egoistė. Esmė trumpai: viename pasaulyje vyrauja tam tikri dalykai. Pavyzdžiui, gyvena atstumti, įskaudinti, nereikalingi žmonės. Tame pačiame pasaulyje vyksta visiškai man nereikaligi įvykiai. Kaupiasi nereikalingi daiktai. Taigi va, trylikos pasaulių suma yra tas, kurį mes visi pažįstam. Jei tu žmogau esi tas, kuris mane įskaudinęs, arba nereikalingas, nemylimas, tačiau visgi dalyvauji mano gyvenime (dirbam, gyvenam kartu) – priklausai būtent tam pasauliui. Aš moku pasidalinti į tryliką dalių, moku paskęsti viename iš pasaulių (ir o siaube jei aš šiandien tame purvo ir atstumtų pasaulyje, ir nieko gero, jei įlendu vien į tą rožinį…). Yra ir pasaulis, kuriame gyvenu viena. Visuose trylikoje būti sunku. Tada aš būnu normaliausia, gražiausia, protingiausia. Retai. Dažniausiai, kuris nors pasaulis lieka už borto. Ir iki šiol nebuvau sutikusi žmogaus, kuris sugebėtų patekti į daugiau nei du mano pasaulius vienu metu. Iki šiol. Dabar yra toks, kuris gali siautėti nevaldomas visuose trylikoje. Kol kas galiu tik stebėti išpūtusi akis ir klapsėti.
Paraleliniai pasauliai. Tarkim šita Salomėja, kuri rašo įrašą padaro rimtą gyvenimo sprendimą. Sprendimas padaromas renkantis iš kažko. Dirbt šitą darbą, ar ne? Būt su šituo žmogumi, ar ne? Stoti mokytis čia ar ten? Taigi, sprendimas padarytas. Tačiau buvo ir tas kitas variantas. Ir viena Salomėjos dalis rinkosi tą aną. Todėl dalelė manęs atskilo ir nukeliavo tuo kitu keliu. Man visada smalsu žvilgtelėt, kaip jai sekasi. Aš taip ir padarau. Tikrai. Ir baisiai didelių sprendimų nemėgstu, nes jie silpnina. Kiek Salomėjų gali atsiskirti? Tiesa, pagrindinė po kiek laiko vėl sustiprėja.
Eksperimentai. Kol kas vienas toks. Žmonių filtras. Išjungti aplinkinius. Tada galiu dirbt, kad ir kas vyktų. Nes išjungiu visus lygiai taip pat, kaip ausines su muzika užsidėjus. Taip pat galiu atjungt visus gatvėje. Na taip – tai mano galvoje. Bet išjungi ir gali dainuot lietuje nepaisat to, kad aplink išties daugybė liaudies. Eksperimentas netobulas. Pavyksta ne visada, o kartais neteisingai.
Sapnai. Sapnuoju kaip visi normalūs žmonės, tačiau moku suvaldyt košmarus. Gerbiama grupiokė N. vieną kartą pasakė, ką reikia daryti sapne, kad suprastum, kad tai sapnas. Tada dar paskaitinėjau šian ten… Juk turėjau problemų su košmarais. Kai suvoki tą faktą, kad sapnuoji, viskas pasidaro juokinga, gali valdyti, daryti ką nori. To pratimo nenoriu išduot, tik galiu pasakyti, kad jis pavyksta ne iš karto. Reikia daug baisių sapnų susapnuot, kol pasiseka.
Šėšėlis. Jis jau pas mane toks… Gali nukeliauti pas man labai svarbius žmones, su kuriais jaučiu ryšį. Ir nebūtinai atgalinį. Tiesiog tada jaučiu jų nuotaiką, sapnus, savijautą. Po to galiu pasakyti, kaip jie jautėsi tą akimirką. Galiu prabusti nuo jų baisaus sapno… Taip yra nutikę su mažiausiai trimis žmonėmis. Su jais mane gyvenime siejo skirtingi dalykai. Vienas buvo draugas, kitos niekada nemačiau, trečiasis užkariavęs mano širdį.
Raganystės. Čia pati nieko negaliu pasakyt. Ne aš sugalvojau tai. Bet taip yra.
Svetimi gyventojai. Sutinku svetimų demonų. Šiuo metu aplink mane sukiojasi svetimas vilkolakis. Tai mergaitės, kuri šiandien man yra ilgesio sinonimas, vidinis gyvūnas. Jis ateina pas mane staugia ilgesio balsu. Baigiu prisijaukinti, bet ir džiaugiuosi, kad šis sužeistas gyvūnas yra ne mano. Svetimos būtybės mėgsta mane, lyg savų maža.
Dar kažkas ką pamiršau. Bet ne viską ir jums žinoti reikia.