Labas, mielas mano gyvenimo filmo kolega,
perskaitei kreipinį ir tavo akyse įsivaizduoju tris klaustukus. Iš viso šešis. O ką? Viskas ne taip? Ar nevaidini To Kuriam Rašau Laiškus rolės? Ar nesu savo filmo didžiausia žvaigždė, kuriai patrepsėjus kojomis keičiasi dekoracijos ir aktoriai? Savo gyvenimo filmo žvaigždė, kurio niekas neatleis iš pareigų.
O žinai kodėl aš apie tai? Nes pastebėjau, kad šitame filme atsirado per daug statistų. Nereikšmingų foninių personų, kurios gadina gražius kadrus, nors nieko ir nereiškia. Pastebėjau, kad jau laikas perrašyti garso takelį, mat dienos ir karštos naktys prisipildė nereikalingų minčių. Pastebėjau, kad ir scenarijų reikia šiek tiek pataisyti, kol filmas iš juodosios komedijos su veiksmo ir mistikos elementais netapo drama. Pašalinti kiek ištęstas vietas. Ne gumą gi tempiam, o gyvenimą vaidinam.
Ak! Ir ne, man nereikia dublerės kaskadininkės. Nereikia dublerės ir nuogybės scenoms. Aš viską galiu pati. Mano kūnas nusėtas mėlynių. Mano žodžiai nuogi ir basi. Aš pati. Ir jei galėčiau ką nors nusisamdyti, tai norėčiau grimerės ir kirpėjo. Aha, matau (jaučiu girdžiu žinau) – juokiesi. Aš gi sakiau, kad komedija!
Šį kartą tiek. Laikykis ir siųsk atsakymus.
Salomėja
Aš net supavydėjau, kad šis įrašas nėra man 🙂
Kodėl gi ne> Prisiimk To Kuriam Rašau Laiškus rolę ir bus tau taip pat 🙂