Category: Iš blogų gyvenimo

Va taip jau gavosi, kad metus viešai nusišneku. Na tai yra rašau gi tą taip vadinamą blogą. Kodėl ir kam?
Galvoju, jau seniai rašiau niekiviskmėjinėjimus, kuriuos siųsdavau pati sau elektroniniu paštu. Nes nei aš žinojau kas tie blogai, nei su kuo jie valgomi. Ir dabar nežinau.
Bet tada pas mus dirbti atėjo Laura, su kuria neakivaizdžiai susipažinome sulindę į jos novum.lt. Įdomu gi kas čia tokia ateis po poros savaičių. Pagalvojau gal ir gerai toks puslapis. Jei nuotraukas keliu į public.fotki.com vien tam, kad greitai galėčiau kam nors parodyti, tai galima ir savo mintis kur nors kelt.
Va taip pradėjau nusišnekinėti viešai. Gal ir nevertėjo, o bet tačiau, kas dabar supaisys verta ar neverta. Pradėjau blogger.com sistemoje, ale kažkas man ten nepatiko. Tada atsisukau į garsų blogas.lt, kur ir dabar yra mano senieji neištrintieji ir niekur neperkelti įrašai. Čia man pasitarnavo pomėgis visur registruotis idant, kad vardas mano būtų. Taigi blogas.lt buvau užsiregistravus nuo pradžių pradžios, tik nežinojau kas tai ir nenaudojau. Teliko slaptažodį tik prisimint.
Taip va ir bla blakinau. Net komentatorių atsirado.
Bet blogas.lt sistema irgi man nepatiko po to kai rašant tiesiog atsilogindavo ir viskas dingdavo. Tada pesikrausčiau į eblog.lt, kuriame ir dabar yra paslėpti visi ten rašyti, o po to čia perkelti įrašai. O ir šiaip tą vietą ketinu atgaivinti, kaip sandėliuką. Čia namai. Ten šiukšlynas.
Tai kai atsiradau eblog.lt mane kažkaip užmatė Džiugas ir nuorodos į mano blogą pasirodė jo blogoramų “dienos citatose”. O po to baisiausiai mane išreklamavo. Patiko man tas “Atklydėliui užrašai „gali atrodyt keistai“. Reikia atviro mąstymo skaitymui.” Bet po šitų reklamų galvojau viską mest. Nes nenorėjau būt sulyginama su kitais blogeriais. Nes mano niekiviskmėjinėjimų išskirtinės temos yra:
1 Salomėja nusišneka.
2 Salomėja rašo ką mato, ką girdi ir ką galvoja.
3 Salomėja kartais įsileidžia į vidinius pasaulius.
ir pagrindinė:
4 Salomėja šaiposi iš savęs. Savęs, kaip redaktorės, kaip rašytojos, kaip dailininkės, kaip raganos, kaip Salomėjos. Biški iš visų kitų, o tada vėl iš savęs.
Bet po to pagalvojau nėra čia ko parintis. Normalūs skaitytojai nubyrės po pirmų sakinių. O jei ne, tai patys kalti. Aš jums sugaišto laiko tai jau tikrai negrąžinsiu.
Galiausiai įsigyjau nuosavus namus. Na ne nuosavus, nuomojamus. Ačiū “nei ten šefui, nei ten ką”, kad priglaudė, perkraustė ir konsultuoja.
Todėl gi labai smaginuosi skaitydama visokius įrašus “kaip padaryti savo blogą populiarų”, “kaip pritraukti skaitytojų, komentatorių beigi prenumeruotojų”. Juokinga. Bent jau man. Gal čia tik aš mėgstu susikurti pramogėlių ir linksmintis.
Tai va nusišnekant kartais visai įdomių dalykų nutinka. Baisiausiai vengdama visokių ten blogeriškų susitikimų, vistiek turėjau garbės susipažinti su septyni, vonioje ir Aiste. Akis į akį be jokių masinių susibūrimų.
Daugelio komentuotojų realiai nepažįstu. Atmetus mamą, bfd, brolį, kolegas… lieka ne taip jau ir mažai užsukančių. Ir galiu pasakyti, kad daugelis kiek pažįstami virtualiai arba neakivaizdžiai. Iš savo blogų, iš nuotraukų, iš pažįstamų pasakojimų. Štai Deganti Saulė (nuorodos neverta dėti, nes jos blogas privatus) apskritai artimu žmogumi tapo, nors ir niekada nematyta.
Neapsiėjo tas blogeriavimas ir be meilės istorijų. Bet čia kita tema.
Ir man vistiek patinka, kai atsiranda koks tai Tautvydas (primenu, kad noriu tavęs kai ko paklausti ne viešai, tai apsireikšk su kokiais nors kontaktais. Mano mailas dešinėj.) ir apibūdina tą blogą labai taikliai. Linksmintis reikia. Reikia! Aš ir linksminuosi. Kai nežliumbiu.
Kokios čia dar naudos nusišnekėjimai davė? Pvz., vos tik paprašiau teisinės konsultacijos – ją gavau. Tiesa sakant ir dabar dar nežinau iš ko. Bet vistiek ačiū.
Nu žodžiu. Teorinis gimtadienis.

[2008.10.22 21:34:09] X sako: O tu galvoji ką šneki savo bloge?
[2008.10.22 21:35:59] ShizaMėja SaloMisė sako: nea, o reikia dar galvot? 😛
To dar betrūko. Galvoti. Lyg be to nėra ką veikti.

Na ta prasme Niekiviskėmjinėjimus.
1. Taip, čia yra vieta, kurioje nusišneku, kaip tik man patinka ir apie ką tik man patinka.
2. Taip, aš seku statistikas, nes man įdomu kas ir kiek skaito mano nusišnekėjimus. Ir apskritai man visokios, bet kokios ir tra lia lia lia statistikos patinka.
3. Taip, man visiškai px, kai prenumeratorių skaičius nukrenta, o unikalieji vis labiau ir labiau lenkia šonu. Kokybės negerinu, kiekybė pagal nuotaiką.
4. Taip, aš atsakinėju į komentarus. Viešus ir kuriuos gaunu paštu. ir skype, ir gtalke. Būdama tylenė realybėje (kartais pradedu tuo abejoti) aš esu hyperkomunikabili virtualybėje.
5. Taip, man patinka, kai į mano blogą paklysta žmogėnai pagal raktines frazes “kas išrado motociklą” [[o ką aš žinau]], “kodėl sraigė turi namą” [[ protinga]], ar “kur meilė slepiasi” [[tai jau tikrai ne pas mane]].
6. Taip, aš apsidžiaugiu tokiais atvejais koks nutiko vakar, kai užklausiau dėl teisinės konsultacijos ir gavau info iš nepažįstomos, nekomentavusios asmenybės. Pasirodo skaito ir kažkas nematomas, ne tik ta pati publika.
7. Taip, aš apsidžiaugiu, kai gaunu komentarų.
8. Taip, kai perskaitau apie savo blogą, cituoju: “Salomėja tu apsimetinėji šlanga, o poto bloge išsiverki kad niekas tavęs nesupranta ir tau taip patinka ;] vis nesuprasdavau laikas nuo laiko paskaitinėdamas, ką turi omenyje, bet šiandien regis supratau. apgailėtina tu :)” (šaltinis), tai man norisi išrašyti pagyrimo raštą tiems, kas lankosi niekiviskmėjinėjimuose kasdien. Ir dar net kažką supranta. Net pakomentuoja. O tiems, kam reikia vertimo (kaip dėl savipisos ankstensniame įraše) – mielai atsakau asmeniškai ir išsamiai.
9. Ne, aš tikrai neketinu rašyti nieko rimto. Jei kada tai padarysiu, tai meskit į mane ką nors ir aš nė nebandysiu išsisukti nuo smūgio.
10. Taip, aš ir toliau darysiu milijonus klaidų ir visiškai dėl to nesiparinsiu.
11. Taip, man patinka nauda, kaip 6 punkte. Pvz., kai pardaviau bileitą į Be2Gether, kad visai susiradau nuolatinių pašnekovų, draugų ir dar daugiau, iš dalies blogo dėka.
12. Ne, manęs visai neparina, kad apie savo gyvenimą išpliurpiu daugiau nei reikia. Po to darbe tenka girdėti “žinom, skaitėm…”.
13. Taip. Skaičius trylika man yra reikšmingas.
14. Aha, šitas įrašas nieko gero nepasako, kaip ir kiti. Tačiau man jis reikalingas, kaip atskaitos taškas, tarsi kalendorius, kuriuos aš išmėtau, priminimo programas pašalinu, telefonus su prižymėtais kalendoriais keičiu. Todėl, kai reiks paskaičiuot prieš kiek laiko buvo ši diena, aš prisiminsiu šį įrašą ir pažiūrėsiu jo datą.

Na taigi šiandien pabloginsiu, apie bloginimą:) Cha cha cha (pigdžiugiškas juokas dėl pačios neįdomiausios po “IT srities” temos).
Buvo čia toks keistas užplaukimas puslapyje blogeriai.lt klausinėti visokių nesąmonių. Kokiu paros metu rašote blogą, kiek laiko rašote vieną įrašą, kiek laiko galvojate temą, kiek laiko skiriate bloginimui apskritai ir t.t. , net ką valgo blogeriai buvo paklausta.
Aš kažkaip apie bloginimą visai negalvoju. Viskas nutinka netikėtai ir staiga. Dar nesu patyrusi jausmo “reikią ką nors parašyti, nežinau ką”. Nusišnekėjimams visada yra minčių. Dažniau jau man nutinka, kad aš suabejoju ar spausti mygtuką “skelbti”.
Kada rašau? Bet kada, kada užplaukia. Ir ne visada “WordPress” rašymo lauke. Man būna taip, kad rašau rašau straipsnį, kyla minčių… enter enter… ir tam pačiam lape gimsta niekiviskmėjinėjimas. Po to tik ctrl+x ir ctrl+v 🙂 Būna net rašant laišką… Vėl enter enter gimsta tekstas:) Gi čia mintys. Jos atsiranda pačios. Nieko daryt nereikia.
Žinoma, dar reikia laiko klaidoms taisyti. Bet čia aš beviltiška. Beviltiška!!! Ir nesiparinu, kai rodo pirštais. Kam? Visas gyvenimas yra vienos klaidos. Tu padarei ne taip, pasielgei neteisingai… Tai tekstinės klaidelės smulkmė.
O bet tačiau… Kai gauni komentarą, kuriame rašo, kad “įrašai ir toliau išlieka savitai keisti ir įdomūs” tai saldokoka. Ypač dėl to “savitai keisti”.

Na štai, po persikraustymo pagaliau mane vėl pradėjo rasti. Ir net visai į temą:
Pvz., “savivertė”. Ok, vakar taip pavadinau įrašą. Vadinasi, pataikėte čia.
“paveikslai” – jo jo. Turim turim tokių. Galit nusispirkt jei norit. Nes man reikia pinigų, o jie neturi sienų ant kurių mielai kabotų.
“salomėja” bei “salomeja.net” – taip taip. Čia aš. 🙂
O po to “į temą” ir baigiasi:
“kaip trinti?” – ką trinti? Siūlyčiau trynimo būdu. Paimat trintuką ir trinat. Arba spaudžiat “delete”, arba…
“mergvakaris” – o prie ko čia aš? Bet jei pasiūlysit – sudalyvausiu.
“mano diena darželyje” – čia apie ką? Gėlių darželius? Vaikų darželius? Nė viename neištverčiau visos dienos.
“stogai” – jei čia apie važiuojančius stogus tai prašom kreiptis. Galiu pakonsultuot.
Mažai ieškot, čia visi raktiniai žodžiai nuo persikraustymo:)

Kai parašiau įrašą “Šią savaitę man patiko” nežinau.lt sėkmingai sau rašė kasdienines blogoramas. Kad jos “užsirauks” nė nenujaučiau. Ot naivuolė. Juk tiek ženklų tą rodė :). Bet nutiko taip kaip nutiko (ko aš čia šiandien taip filosofiškai nusiteikus, net pati stebiuosi).
Ir tada prasidėjo. Kokias rašliavas skaitė, rašė jis ir jis, dar ji, po to prisidėjo dar ir jis. Greta jų buvau minima ir aš. Bet Salomėja nebūtų Salomėja. Viskas kas visuotiška… … man nelimpa. Nei aš kovotoja (prieš gerus dalykus nekovoju), nei maištautoja (juk rašiau kas man patinka). Bet tiesiog… Na aš gi ir Coca Colos negeriu principingai. Ir Švyrurio ekstros… Ir Nokijų nemėgstų. Ir jūtūbės nežiūriu 🙂
Taigi kaip supratot, neberašysiu, kuri ten rašliava man patiko. Tačiau yra daug blogų, kuriuos skaitau. Todėl visgi kurį laiką dar painformuosiu jus apie tai ką prenumeruoju. Sužinosite kodėl prenumeruoju. Kai kurie mano motyvai nustebins gal… Prenumeruojamų blogų neturiu labai daug. Todėl tokio pobūdžio įrašų itin daug nesulauksit.
Taigi pradedu:
Šią savaitę aš užsiprenumeravau:
1. Andriaus blogą. Ir visai ne dėl blogo. O dėl autoriaus. Skaitydama kitų blogerių įrašus pastebėjau Andriaus komentarus. Dažnai sarkastiški, kritiški. Dažnai jis susilaukia visokių pasakymų, kaip kad cituoju: “Churchill, nieko, tiesiog kažkaip visi tavo atsiliepimai persmelkti kritikos :]” Po to užmačiau kažkur dar ir dar. Ir nusprendžiau užsiprenumeruoti nepaisant to ką jis rašo. O paskaičius šitą, manau rss skaityklėje Andriaus blogas tikrai veltui vietos neužims.
2. Dar šią savaitę į mano skaityklę įšoko Meno Duobė. Užmačiau per blogeriai.net . Pažiūrėjau ir patiko. Žiūrėsiu toliau.
3. Blondie’s Blahblah. Skaičiau jau anksčiau. Šiandien užsiprenumeravau. Apie viską ir įdomiai. Ko daugiau ir bereikia:)
Ir dar šiandien aprašysiu 4 atsitiktine tvarka skaityklėje parinkus prenumeruojamus:)
1. You like it?. Nežinau kam aš jį prenumeruoju? Gal todėl, kad mėgstu paspoksot į gražius dalykėlius? Ne tik gražius:) O neseniai supratau, kas jo autorius, dažnai matau komentarus, bet niekad nesuvedžiau galų.
2. Dinos blogas. Nuolat skubandi žurnalistė. Su savomis bėdomis, pastebėjimais, nuotaikomis. Ji kaip ir aš, karts nuo karto turi susitvarkyti stalčiukus:) Ji nesigėdija pasakot kokius batus pirko. Tiesiog labai žemiškas, paprastas ir smagus nemiegančios blogas.
3. Trumpuliai. Blogas, kurį pradėjau prenumeruoti dėl tos pačios priežasties, kaip ir churchill.lt.
4. Dar vienas asmeniškumas. Buržujaus rašinėliai. Pirmiausiai aš jį pamačiau gyvai. Tada sužinojau, kad rašo blogą. Tada užsiprenumeravau. Rašo įdomiai tai ir skaitau:)
Štai kiek asmeniškumais paremtų prenumertų šiandien. O jus iškritikuokit mane, skriauskit ir nemylėkit:) Tada gal ir jūsų blogas įšoks į rss skaityklę. Čia pajuokavau 😉

Taigi, po to kai nežinau.lt sustabdė savo veiklą, truputį dingo noras rašyti mini asmenines savaitės apžvalgas. Kodėl? Kad nebūtų visokių “kabliukų” dėl bandymo kopijuot, ar pan. Bet mes drąsūs zuikiai. Skaitom, žavimės. Primenu, kad viskas čia tik labai asmeniška. Tai kas patiko MAN. Bet gi, gal ir jums patiks.
Pradžiai siūlau paskaityti visus Donato įrašus, atsiradusius liepos antrą dieną. Į kiekvieną nuorodos nedėsiu. Neliūdėsit. Kaip ir mes darbe neliūdim, išgirdę netikėtai užgimusius, tokius perliukus.
Kažkodėl esu nusistačiusi prieš mergvakarius. Gal mano nuomonei įtaką daro tos po miestą bėgiojančios pusnuogės seselės bei velniukės? Neteko dalyvaut, savo neturėjau ir niekada nebuvo gaila. Tačiau. O bet tačiau, pas KaVeikti pasiskaičius, apie kabrioletinį mergvakarį, galvoju, kad gal jie ne taip ir blogai. Nuo žmonių gi priklauso.
Šitas įrašas itin teisingas. Sutinku. Sakyčiau net per švelniai dar čia dar. Nes kiekvieną kartą Maximoje galvoju, kam tos specialios kasos? Arba neveikia, arba niekas taisyklių nepaiso.
Va. Skaitykit ir mylėkit.

Taigi, dar viena savaitė, kurią išgyvenom. Arba išegzistavom. Arba…
Dar vieną savaitę aš skaičiau ne tik žurnalus, knygas, naujienas, bet ir blogerių rašinukus. O šis mano įrašas dar ir pataiko į madą, naudoti nuorodas:) Kaip visada man patinka ilgi asmeniškumai. Kiekvienam savo, kaip sakant. Taigi, kas po savaitės užsiliko Salomėjos galvoje:
Tikrai buvo įdomu paskaityti, kaip Mantas Jonines šventė. Bet labiausiai, tai ežiukus įsiminiau. Na, jūs nė nenumanot, kaip noriu vėl gyvą ežį pamatyt. Atsimenu tik iš vaikystės. Net zoologijos sode nėra…
Tęsiant apie gyvūnus tai šiandien patiko Dinos tekstas ir vaizdeliai. Nuoširdžiai užjaučiu ir primenu, kad pas mus gyvena net dvi katės.
Ilgą laiką man labai trūko RedVel rašinukų. Jie visada linksmi ir įkvepiantys. Šis kiek kitoks. Bet mano požiūriu labai teigiamas. Viską mesti drąsu. Man patinka drąsūs žmonės.
Ir galiausiai Karolis. Jis galvojo, kad niekas neskaitys jo rašliavos. Ir net iš komentarų kiekio matosi, kad klydo. Asmeninė patirtis, įrodantis, kad visur gerai, kur mūsų nėra.
Tai va. Rašykit. Mėgstu skaityt.

Kas yra blogadraugis? Kas pirmas pasakys… Aš paklausiau, aš ir atsakysiu.
Tai gali būti blogas draugas. Ar gali draugas būti blogas?. Gali. (o visai smagu su savim klausimų vikroriną žaist). Yra net du variantai. Kai draugas tiesiog blogas žmogus. Neperveda močiučių per kelią. Nelesina alkanų balandžių. Nedalyvauja talkose. Keikiasi gal net… Blogai. Labai blogai. Bet gi draugas…
Dar blogas draugas gali būti ir toks užsislėpėlis kenkėjas. Dažniausiai, tokiam žodžiui (draugas) taikoma būtoji reikšmė. Nes kai tik sužinom, kad negera, piktas bei kenksmingas, jis bičiuliu nebebūna. O kartais ir nesužinome. Tada niekingas blogabičiulis veikia už nugaros kenkdamas ilgai ir nuobodžiai. Ot parazitas. Apsidairykit, ar nesmeigia kas šakutės iš pasalų. Kam priešai jei yra draugai. Aš tokių turėjau. Ir net visai neseniai.
O štai vakar buvau pavadinta blogadrauge. Ir tai nebuvo nei viena iš tų, jau mano aptartų reikšmių. Diskusija su blogeriu (vat ir nedėsiu linko į jo blogą.. Pats gali komentaruose pasireikšt…) užsimezgė blogeriai.lt.
Bet mumi iš ten išspyrė. Atseit žmonės tik rimtom temom susirenka pašnekėt, o pasilinksmint tai jau negalima… Nu ir gerai, užtat blogeriai.lt taip nulūžo, kad iki šiol neatsigauna (aš čia ne prie ko). Radom, kur pratęst kalbą. Tai va blogadraugis – tai toks žodis, kai draugas randamas blogų dėka. Pvz., tinklaraštininkas gali būt tik no name blogeris, gali būt plačiai žinomas blogeris, o gali kažkam būt ir blogadraugis.
Turiu tokį vieną. Ir galvoju, gal yra grėsmės, kad nebereiks sudurtinio žodžio kada nors. Užteks ir antros dalies.