Na ta prasme Niekiviskėmjinėjimus.
1. Taip, čia yra vieta, kurioje nusišneku, kaip tik man patinka ir apie ką tik man patinka.
2. Taip, aš seku statistikas, nes man įdomu kas ir kiek skaito mano nusišnekėjimus. Ir apskritai man visokios, bet kokios ir tra lia lia lia statistikos patinka.
3. Taip, man visiškai px, kai prenumeratorių skaičius nukrenta, o unikalieji vis labiau ir labiau lenkia šonu. Kokybės negerinu, kiekybė pagal nuotaiką.
4. Taip, aš atsakinėju į komentarus. Viešus ir kuriuos gaunu paštu. ir skype, ir gtalke. Būdama tylenė realybėje (kartais pradedu tuo abejoti) aš esu hyperkomunikabili virtualybėje.
5. Taip, man patinka, kai į mano blogą paklysta žmogėnai pagal raktines frazes “kas išrado motociklą” [[o ką aš žinau]], “kodėl sraigė turi namą” [[ protinga]], ar “kur meilė slepiasi” [[tai jau tikrai ne pas mane]].
6. Taip, aš apsidžiaugiu tokiais atvejais koks nutiko vakar, kai užklausiau dėl teisinės konsultacijos ir gavau info iš nepažįstomos, nekomentavusios asmenybės. Pasirodo skaito ir kažkas nematomas, ne tik ta pati publika.
7. Taip, aš apsidžiaugiu, kai gaunu komentarų.
8. Taip, kai perskaitau apie savo blogą, cituoju: “Salomėja tu apsimetinėji šlanga, o poto bloge išsiverki kad niekas tavęs nesupranta ir tau taip patinka ;] vis nesuprasdavau laikas nuo laiko paskaitinėdamas, ką turi omenyje, bet šiandien regis supratau. apgailėtina tu :)” (šaltinis), tai man norisi išrašyti pagyrimo raštą tiems, kas lankosi niekiviskmėjinėjimuose kasdien. Ir dar net kažką supranta. Net pakomentuoja. O tiems, kam reikia vertimo (kaip dėl savipisos ankstensniame įraše) – mielai atsakau asmeniškai ir išsamiai.
9. Ne, aš tikrai neketinu rašyti nieko rimto. Jei kada tai padarysiu, tai meskit į mane ką nors ir aš nė nebandysiu išsisukti nuo smūgio.
10. Taip, aš ir toliau darysiu milijonus klaidų ir visiškai dėl to nesiparinsiu.
11. Taip, man patinka nauda, kaip 6 punkte. Pvz., kai pardaviau bileitą į Be2Gether, kad visai susiradau nuolatinių pašnekovų, draugų ir dar daugiau, iš dalies blogo dėka.
12. Ne, manęs visai neparina, kad apie savo gyvenimą išpliurpiu daugiau nei reikia. Po to darbe tenka girdėti “žinom, skaitėm…”.
13. Taip. Skaičius trylika man yra reikšmingas.
14. Aha, šitas įrašas nieko gero nepasako, kaip ir kiti. Tačiau man jis reikalingas, kaip atskaitos taškas, tarsi kalendorius, kuriuos aš išmėtau, priminimo programas pašalinu, telefonus su prižymėtais kalendoriais keičiu. Todėl, kai reiks paskaičiuot prieš kiek laiko buvo ši diena, aš prisiminsiu šį įrašą ir pažiūrėsiu jo datą.
Labai psataruoju metu pas tave tokių apibenddrinančių ir punktukais viską susisteminančių įrašų.. Jau antrą kartą taip pagalvojau beskaitydama juos 🙂 Man smagiau, kai nebandai sutalpinti savęs į sunumeruotus rėmus, bet jei reikia, tai reikia. Džiaugiuosi, kad kol kas nesugalvojai, jog reikia imt rimtai rašyti. Sėkmės nusišnekinėjant!
ajajajai, aš dar atsiprašiau tavęs, o tu taip negražiai pavadinai ;]] prie apgailėtina pridedam kalė ir nuimam atsiprašymą :))
“..kam reikia vertimo (kaip dėl savipisos ankstensniame įraše)..”
regis čia kaltas mano neišprusimas, ir čia nuoroda ne į anksesnę pastraipą, o į tavo buvusį įrašą. didybės manija man, pasaulis aplink mane sukasi tai ir perskaitai kaip nori 🙂
oh what a hell. regis esu skolingas dar viena atsiprašymą ir galvos nulenkimą :))
for the record: atsiprašymo atšaukimas atšaukiamas :))
taip ir kavos gal pavyks nueiti, išpirkimui kaltės, jei daug tų atsiprašymų prisirinks. :))