Nusišnekėjimų metai

Va taip jau gavosi, kad metus viešai nusišneku. Na tai yra rašau gi tą taip vadinamą blogą. Kodėl ir kam?
Galvoju, jau seniai rašiau niekiviskmėjinėjimus, kuriuos siųsdavau pati sau elektroniniu paštu. Nes nei aš žinojau kas tie blogai, nei su kuo jie valgomi. Ir dabar nežinau.
Bet tada pas mus dirbti atėjo Laura, su kuria neakivaizdžiai susipažinome sulindę į jos novum.lt. Įdomu gi kas čia tokia ateis po poros savaičių. Pagalvojau gal ir gerai toks puslapis. Jei nuotraukas keliu į public.fotki.com vien tam, kad greitai galėčiau kam nors parodyti, tai galima ir savo mintis kur nors kelt.
Va taip pradėjau nusišnekinėti viešai. Gal ir nevertėjo, o bet tačiau, kas dabar supaisys verta ar neverta. Pradėjau blogger.com sistemoje, ale kažkas man ten nepatiko. Tada atsisukau į garsų blogas.lt, kur ir dabar yra mano senieji neištrintieji ir niekur neperkelti įrašai. Čia man pasitarnavo pomėgis visur registruotis idant, kad vardas mano būtų. Taigi blogas.lt buvau užsiregistravus nuo pradžių pradžios, tik nežinojau kas tai ir nenaudojau. Teliko slaptažodį tik prisimint.
Taip va ir bla blakinau. Net komentatorių atsirado.
Bet blogas.lt sistema irgi man nepatiko po to kai rašant tiesiog atsilogindavo ir viskas dingdavo. Tada pesikrausčiau į eblog.lt, kuriame ir dabar yra paslėpti visi ten rašyti, o po to čia perkelti įrašai. O ir šiaip tą vietą ketinu atgaivinti, kaip sandėliuką. Čia namai. Ten šiukšlynas.
Tai kai atsiradau eblog.lt mane kažkaip užmatė Džiugas ir nuorodos į mano blogą pasirodė jo blogoramų “dienos citatose”. O po to baisiausiai mane išreklamavo. Patiko man tas “Atklydėliui užrašai „gali atrodyt keistai“. Reikia atviro mąstymo skaitymui.” Bet po šitų reklamų galvojau viską mest. Nes nenorėjau būt sulyginama su kitais blogeriais. Nes mano niekiviskmėjinėjimų išskirtinės temos yra:
1 Salomėja nusišneka.
2 Salomėja rašo ką mato, ką girdi ir ką galvoja.
3 Salomėja kartais įsileidžia į vidinius pasaulius.
ir pagrindinė:
4 Salomėja šaiposi iš savęs. Savęs, kaip redaktorės, kaip rašytojos, kaip dailininkės, kaip raganos, kaip Salomėjos. Biški iš visų kitų, o tada vėl iš savęs.
Bet po to pagalvojau nėra čia ko parintis. Normalūs skaitytojai nubyrės po pirmų sakinių. O jei ne, tai patys kalti. Aš jums sugaišto laiko tai jau tikrai negrąžinsiu.
Galiausiai įsigyjau nuosavus namus. Na ne nuosavus, nuomojamus. Ačiū “nei ten šefui, nei ten ką”, kad priglaudė, perkraustė ir konsultuoja.
Todėl gi labai smaginuosi skaitydama visokius įrašus “kaip padaryti savo blogą populiarų”, “kaip pritraukti skaitytojų, komentatorių beigi prenumeruotojų”. Juokinga. Bent jau man. Gal čia tik aš mėgstu susikurti pramogėlių ir linksmintis.
Tai va nusišnekant kartais visai įdomių dalykų nutinka. Baisiausiai vengdama visokių ten blogeriškų susitikimų, vistiek turėjau garbės susipažinti su septyni, vonioje ir Aiste. Akis į akį be jokių masinių susibūrimų.
Daugelio komentuotojų realiai nepažįstu. Atmetus mamą, bfd, brolį, kolegas… lieka ne taip jau ir mažai užsukančių. Ir galiu pasakyti, kad daugelis kiek pažįstami virtualiai arba neakivaizdžiai. Iš savo blogų, iš nuotraukų, iš pažįstamų pasakojimų. Štai Deganti Saulė (nuorodos neverta dėti, nes jos blogas privatus) apskritai artimu žmogumi tapo, nors ir niekada nematyta.
Neapsiėjo tas blogeriavimas ir be meilės istorijų. Bet čia kita tema.
Ir man vistiek patinka, kai atsiranda koks tai Tautvydas (primenu, kad noriu tavęs kai ko paklausti ne viešai, tai apsireikšk su kokiais nors kontaktais. Mano mailas dešinėj.) ir apibūdina tą blogą labai taikliai. Linksmintis reikia. Reikia! Aš ir linksminuosi. Kai nežliumbiu.
Kokios čia dar naudos nusišnekėjimai davė? Pvz., vos tik paprašiau teisinės konsultacijos – ją gavau. Tiesa sakant ir dabar dar nežinau iš ko. Bet vistiek ačiū.
Nu žodžiu. Teorinis gimtadienis.