Na taigi šiandien pabloginsiu, apie bloginimą:) Cha cha cha (pigdžiugiškas juokas dėl pačios neįdomiausios po “IT srities” temos).
Buvo čia toks keistas užplaukimas puslapyje blogeriai.lt klausinėti visokių nesąmonių. Kokiu paros metu rašote blogą, kiek laiko rašote vieną įrašą, kiek laiko galvojate temą, kiek laiko skiriate bloginimui apskritai ir t.t. , net ką valgo blogeriai buvo paklausta.
Aš kažkaip apie bloginimą visai negalvoju. Viskas nutinka netikėtai ir staiga. Dar nesu patyrusi jausmo “reikią ką nors parašyti, nežinau ką”. Nusišnekėjimams visada yra minčių. Dažniau jau man nutinka, kad aš suabejoju ar spausti mygtuką “skelbti”.
Kada rašau? Bet kada, kada užplaukia. Ir ne visada “WordPress” rašymo lauke. Man būna taip, kad rašau rašau straipsnį, kyla minčių… enter enter… ir tam pačiam lape gimsta niekiviskmėjinėjimas. Po to tik ctrl+x ir ctrl+v 🙂 Būna net rašant laišką… Vėl enter enter gimsta tekstas:) Gi čia mintys. Jos atsiranda pačios. Nieko daryt nereikia.
Žinoma, dar reikia laiko klaidoms taisyti. Bet čia aš beviltiška. Beviltiška!!! Ir nesiparinu, kai rodo pirštais. Kam? Visas gyvenimas yra vienos klaidos. Tu padarei ne taip, pasielgei neteisingai… Tai tekstinės klaidelės smulkmė.
O bet tačiau… Kai gauni komentarą, kuriame rašo, kad “įrašai ir toliau išlieka savitai keisti ir įdomūs” tai saldokoka. Ypač dėl to “savitai keisti”.
Ir dažnai nepaspaudi to “skelbti”? 🙂
Šiaip tai mes visi ,,savitai keisti” 🙂
Nes ,,visiškai nekeisti” tik grioviui kasti. Nors ir ten netinka, griovį kasti proto reikia 🙂
O tai “pigdžiugiškas juokas” nuo žodžio pig – kiaulė? “Kiauliškai džiugus juokas”?
Nes šiaip tai “piktai džiugus” – “piktdžiugiškas”.
Blondie, va ką sakiau apie klaidas ir beviltiškumą. Bet jau netaisysiu, kad tavo komentaras veltui nenueitų ;p