Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Tra ta ta.

– Per tas mergas vienos bėdos, – vakar man pasakė vienas virtualdaraugis.
Ir neturiu nei vienos priežasties nesutikti. Gi tikrai. Mergos yra intrigantės. Tikslų siekia nesąžiningais metodais. Kai tik reikia, klapsės naiviomos akytėmis: aš tik moteris. Bet vos tik gaus progą tai rėks už lygias teises. Aš dirbau du mėnesius moteriškame kolektyve. Užteko. Visam laikui turbūt. Ir lygiai vienerius metus dalinausi kambariu su mergina. Ojojoj. Tikiuosi visokios krizės neprivers to pakartoti. Dalintis aš moku, visgi su broliu dalinomės tuo pačiu plotu augdami. Bet…
Tai ir sakau tam virtualdraugiui, na kad jei yra bėda reikia ją spręsti. Jei bėda = mergos, o bėdas reikia šalint, tai reiškia šalini mergas. Nu? Kas nors prasilenkia su logika? O man sako, kad negali.
Ir taip vat. Lyg ir normalu būtų šalint iškilusias bėdas. Bet gi panašu, kad mūsų pasaulyje daug normaliau yra prisdaryti problemų, kai jų nėra. Gyvent aišku linksmiau.

Nesiklausymas

Bet išties aš kartais į pasaulį žiūriu nuostabos kupinomis akimis. Regis šiais laikais jau niekas nebegali nustebinti. Net mano pasikeitę pomėgiai: dievinu žiūrėti tv. Nei netikėtos svajonės: tikiuosi sulaukti “Kelias į žvaigždes 33”.
O bet tačiau. Žmonės žmonės… Atrodo tikrai yra tokių žmonių, kurie vienoje pastraipoje suranda tik kelis žinomus žodžius ir reiškia savo autoritetingą nuomonę.
Išgalvotas pvz., sakinys: šiandien troleibuso vairuotojas staigiai stabdė, ir aš parkritusi užsigavau koją.
Rezultatas: xxxxxxxxxxx troleibuso xxxxxxxx užsigavau xxxxxxxxxxx = troleibuse kažkas blogai = pakalbėkime apie tai kaip pabrango bilietai, krizė ir šiaip viskas blogai.
Pati esmė ir pamiršta. Pabrango tie bilietai, ar ne, kaip ir nesusiję su situacija.
Taigi va, tokių nesiklausančių vis daugiau ir daugiau. Daugiau ir daugiau.
Po to jie išplečia naivias akeles, arba dėlioja visokius ten kringeliuotus šypsnelius, kai pasakau, o kam tau ką nors pasakoti, jei vistiek nesiklausai? O aš kartoti nemėgstu.

Laikinasis menas

Taigi va. Kadaise pamėjinėjau apie sniegą. Na, kad anas visai nereikalingas ir ten bla bla. Va čia tas įrašas ir šiandien svarbiausias yra trečiasis punktas. Besmegenio man reikėjo ir taškas.
Taigi va. Turėjo šis gimti penktadienio naktį, bet atsirado svarbesnių veiklų.
Turėjo tada jo gimsmas atsitikti šeštadienio rytą, ale gi vėl prioritetiškai atsirado aktualesnių dalykų.
Na, o štai tingi sekmadienio popietė yra pats tas laikas užsiiimti laikinaisiais menais.
Šalta. Šlapia. Linksma!!!

Keep it up!

Sako, kad vakar nusmigau ties puse sakinio… Įdomu ką sakiau. Nusmigau nuo alaus? Gal emocijų bei įspūdžių? O jų negali nebūti. Dvi savaitės. Lygiai prieš tiek laiko gavau nedrąsų kvietimą susitikt. Ir drebančiomis kojomis nuėjau, galvodama apie visai kitus dalykus ir kitus žmones. Tiesiog šiaip.
O štai dabar praėjus šioms dvejoms savaitėms žvalgausi po kambarį, kol bg medžioja pusryčius rimi. Mano nebyli svajonė, kad kas kadanors perimtų virtuvės ir maisto reikalus, regis pildosi. Nelipu iš lovos. Ir taip jauku jauku.
Konstatuoju faktą, kad tilpsim visgi čia.
Greitis viršyjamas toliau. Kliūčių dar nepasitaikė. Keep it up! .

Nuotrupimėjinėjimai

O man tai visai nekeista, kad aš va imu ir išbloginu viską. Kartais tiesiai, kartais per aplinkui, o kartais vien tam, kad nukreipčiau dėmesį nuo tų dalykų, kurių nenoriu rodyti. Ir pliurpiu tada kada noriu ir taip kaip noriu. Štai pvz., kas skaito mano blablamėjinėjimus, tas žino ir kiek mano buto nuoma kainuoja. Ir kokio jis dydžio, ir netgi iš nuorodų į straipsnius, apie gaisrus mano name, atrastų net ir kur gyvenu. O bet tačiau, kai tokie tiesmuki klausimai užklumpa netikėtai, tai Salomėja ir pasimeta. Po to ir patį baisiausią amplua turinčios personos tokios geros geros atrodo… 🙂 Šypt. Svarbiausia geri norai.
Ir šiaip kažkoka aš sau prasilenkianti su logika. Juk jei žmogus tylus ir nekomunikabilus, tai reiškia gi, kad viską veikti jam lyg ir vienam turėtų patikt. Ale ne… Man patinka su kitais, tik aš kompleksuoju, kad tie kiti su tylene nejaukiai gali jaustis. Ir patinka man komandiniai darbai. Kai gležnas mergaitės mintis įgyvendina stiprios vyriškos rankos ir taip garaže užauga metalinė rožė. Ryt draugo vestuvės – dovanosiu.
Ir jei pražiopsosiu raudono besmegenio momentą nusigraušiu pirštus. Kojų. Nežinau, ko čią taip į tą raudoną senį įsikabinau. Gal daryt žalią?

Šalta

Išėjau į darbą tik 5 min vėliau, bet užtrukau tai visu pusvalandžiu ilgiau. O tą pusvalandį šalau stotelėje. Tiesa sakant taip ir nesulaukiau reikalingo vielabraukio. Jau taip šalta (o man sergančiai čia gal taip šalta?), kad įšokau į pirmą pasitaikiusį vežantį pakeliui.
Ir kalendama dantimis žavėjausi grožėjausi apšalusiais langais. Tas dėdė Šaltis tikrai moka piešt. Ir svarbiausia, kad nelabai išsaugosi, perkelsi tokį meną.

O aš nesirgsiu!

Kad savaitgalis buvo išsitęsęs tai labai gerai. Daug visko tilpo. Naujos pažintys. Miškai. Gulbės, kurios naktimis dirba žąsų pulku. Paklydimai. Atradimai. Sprendimai. Trakai. Sniegas. Pokalbiai. Pažintys. Ugnis.
Ale kai tas laikas taip lėtai slenka sėdint darbe, tai nieko gero. Ypač kai ponia Liga bando prisikabinti. Sėdi man gerklėj tokia damutė su aukštakulniais ir brūžina kojomis. Džir džir ir tada man skauda gerklę. Aš gi bandau ją papirkti saldainiais Halls, ale kotais šioji poniutė nepasiduoda. Kyšių neima. Vajė. Bjauriausia, kad jai vienai kaip ir nusibodo. Tai kviečiasi chebrytę, kuri ruošiasi ir nosį užgulti ir apskritai čia gerai užkaitinti viską. Coldrexe neskęsta.
O aš merdėju darbe, bandau juos išvaikyt ir svajoju vėl gi apie tą porterį su medum. Ale gi trečią dieną iš eilės gal jau per daug?