Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

400 arba kolekcija auga

Kaip žmonės sugalvoja ką nors kolekcionuoti?
Mano Nematomas Draugas kolekcionuoja alkoholinių gėrimų butelių etiketes, bet niekada nepasakojo, kodėl kilo tokia mintis.
Viena sena pažįstama rinkdavo Kinder kiaušinių žaisliukus. Juos visus kraudavo į dėžutes palėpėje. Kuri tai seimo narė, kažkuriam žurnalui teigė, kad renka tautinius kostiumus. Turi net tris.
Aš sunkiai galiu atsakyti į klausimą, kaip sugalvojau rinkti tryliktus namus. Na tiksliau… nuotraukas. Pamenu tik, kad istorija susijusi su alkoholio dideliais kiekiais. Kitą dieną atsibudusi atradau, kad pirkau adresą 13namas.lt.
Tada prasidėjo.  Sukūrėme galeriją, su fotoaparatu aplakstėm Vilniacentrį, apinformvom draugus. Kolekcija sugyvavo.
20 nuotraukų, 30 nuotraukų, pirmosios užsienietiškos iš JAV ir Vokietijos. Vėliau pasipylė ir daugiau. Egzotika iš Kinijos ar Kubos. Nuolatiniai fotografuotojai.  Šiandien įkėliau keturišimtąjį egzempliorių. Vadinu tai tikrai rimta kolekcija. Juk net ir mylimas žurnalas aprašė kadais :))

Nė nebespėju įkelti savo fotografuotų tryliktukų. Nesinori užflūdinti, tad saikingai keliu po du per dieną. Vis rikiuoju visas į eilę, stumdau mintyse.
Man pagelbėjo daugiau nei pusšimtis žmonių, nuotraukų yra iš 30 šalių! Žemėlapis solidžiai prismaigstytas.
Ir laukiu laukiu laukiu dar!  Atsiųsit?

Savimyliško konkursėlio laimėtojai

Buvo toks konkursėlis ir nepražuvo. Nes visada galima jame dalyvauti, tik prizų jau nebebus. O dėl knygų kovėsi (tai yra dalyvavo):
Rokas Arbušis
lorencapelegrini
Dori
AndriusS (iš Svetimo Meilo e-paštu)
anda (e-paštu)
Prizais aš iškišinėjau:
1. Rėjus Bredberis “Pienių vynas”
2. Michaelis Endė “Momo”
3. Vladimir Sorokin “Ledas”
Dabar gi apdalinimas!
Rėjaus Bredberio “Pienių vynas” keliauja pas Dori.
Už “2. Trūkumai? Sunku sugalvoti. Kartais norisi ilgesnio knygos aprašymo, kartais jaučiasi cinizmas iš postų ir nekultūriškai kalbant “što za ja” :)”. Nes tai reiškia, kad mano pastangos nėra bevaisės :))
Michaelio Endė “Momo” apsigyvens pas andą.
Už penkto klausimo atsakymo fragmentus (paryškintus):
1. Mėgsti alų, t.y. ne Švyturį.
2. Pavadinta kale per daug neįsižeistum (netgi priešingai!)
3. Nesi tvarkinga, bet išsikraustydama paliktum butą tvarkingesnį, negu jis kada buvo tau jame gyvenant.
4. Praėjusiame gyvenime buvai Nesalomėja Daugiaraidžiūtė.
5. Kitą vasarą gersi kontrabandinį alų Budapešto pab‘e. (Į jį eisi vien tam, kad alų galėtum išgerti sėdėdama vonioje arba supjaustytoje mašinoje.)
Tikiuosi penktas punktas toks ir bus!!!
Na ir Vladimiro Sorokino “Ledas” nukeliaus AndriuiS.
Už mano ryto aprašymą: “Suskamba mano megstama zadintuvo melodija, taip, ji buvo megstama pries tai, kai tapo mano zadintuvo skambuciu. Ranka greitai pasiekia telefona, ir stai as jau, dar miego busenoje, bandau susikoncentruoti ties atsibudimo faktu. Apsirengiu, ir cia mano dar sunkiai funkcionales mintis aplanko tokia dilema: kur as padejau tas shukas?! Ech velniop shukas, reik atgaivinti kuna karsta kava. Kol viskas verda as okupoju vonia. Po velniu kur tos shukos? Prasideda paieskos kurios labiau primena krata narkobarono apartamentuose. Kas iesko, tas randa, stai jos!!! Radimo vieta: balkonas. Kodel balkonas, velnias zino, kazkas jas gi turejo cia atnesti… Kava jau isgerta pusryciai suvalgyti, metas darbui. Kelios minutes pesciomis ir as jau darbo vietoje. Sypsausi. Mano sypsena parodo, kad savaitgalis buvo geras, o pirmadienis atrodo sunkus tik jums kolegos, taciau ne man. Kolegos pastebi, kad sypsena jau ilga laika nedingsta nuo mano veido, prasideda klausinejimo maratonas – kodel gi mes tokios puikios siandien nuotaikos?, o atsakymas sukelia sypsena ir aplinkiniams: …nes liko tik penkios dienos iki savaitgalio. Diena prabega nepastebimai, griztu namo temstant. Vakare pasidalinu dienos naujienomis su artimaisiais ir net nepastebiu, kad diena jau pakeite naktis.”
Tai iš esmės pats netiksliausias mano ryto apibūdinimas. Nes!!! Aš nesišukuoju. Beveik niekada (žodis beveik yra dėl tų kartelių kai išsišukuoju prieš plaukų dažymą ar pan.) Ir dėl to, kad neinu aš į darbą 🙂
Tai va mieli laimėtojai, surašykit man į emailą, kur siųsti knygas. Atsiųsiu registruotu paštu. Pažadu tai padaryti (nueiti iki pašto) per artimiausias dvi savaites.

Savimyliškas konkursėlis arba dovanoju knygų

O kodėl gi ne. Kaip tik turiu čia tokių knygų, kurias perskaičiau ir daugiau to nedarysiu. Ketinau parduot, bet galvoju, kad galiu ir padovanot. Bet negi imsiu ir dovanosiu taip vat  ir šiaip. Neee, aš padarysiu, kad man būtų įdomiau. Tad paskelbsiu gi aš konkursėlį. Paprastas tokis. Čia prirašysiu klausimų, o jūs man prirašykit atsakymų. Komentaruose. Bet jei jau labai labai labai labai kuklinatės tai parašykit emailą (kontaktas dešinėje). Bet jei laimėsit, tai žinokit apie tą meilą papasakosiu 🙂
Ai, tai prieš tai sugundysiu. Ką gi dovanosiu? Kaip jau minėjau – tris knygas. Gal po vieną, gal visas tris vienam. Čia priklauso tik nuo to kiek jūsų atsakymai man patiks. Ir kiek gi žmogiukų dalyvaus. Knygos skaitytos. Tai yra dėvėtos. Bet tvarkingos. Jas gi aš išsiųsiu paprastu paštu. Išskyrus tuos, kuriuos pažįstu asmeniškai. Mat konkursas neturi punkto “draugai, giminės ir meilužiai dalyvauti negali”. Na arba susitarsim kaip nors jau dėl atsiėmimo.
Tad turbūt jau užknisau, o vis dar nepasakiau kokios knygos. Prašau:
1. Rėjus Bredberis “Pienių vynas”
2. Michaelis Endė “Momo”
3. Vladimir Sorokin “Ledas”
Nu tai, ką. Ne tokios ir blogos? Įvairiems pomėgiams. Jūs jau kai dalyvausit tai surašykit eilės tvarka, kokios knygos labiausiai norėtumėt.
Ok, tai dabar konkursas 🙂
1.  Žmonės, kurie skaitote visus mano prieinamus blogus, klausiu jūsų, kodėl tai darot? Nes jums įdomu KĄ aš rašau, ar nes jums tiesiog įdomu, kad AŠ rašau, tai yra mane sekiojat:). Žmonės, kurie neskaito mano visų prieinamų blogų, kodėl gi jūs neskaitot?
2. Papasakokit man, mielieji, kokie jūsų manymu yra mano trūkumai. O jei galvojate, kad tokių nėra, tada sufantazuokit :).
3. Papasakokit man, kodėl jūsų manymu aš buvau nustojusi rašyti Niekiviskmėjinėjimus. Tiems, kas tokio fakto nežino: daugiau nei metus šito blogo nebuvo, o tada jis vėl atsirado ir yra tęsiamas nuo tos pačios vietos, kurioje buvo dingęs :).
4. Parašykit man, kaip jūs įsivaizduojate standartinį mano rytą, eilinę darbo dieną.
5. Parašykit penkis faktus apie mane, kuriuos manote žiną (pvz., Salomėja šiais metais perskaitė daugiau nei 100 knygų, arba Salomėja vakarais mėgsta žiūrėti žinias per TV). Jei nieko nežinot – fantazuokit. Linksma gi.
Kaip ir užteks, ne kas per daug, tas į kūną, ar ne? Atsakymų ilgis neribojamas, tačiau ribojamas trumpis. Norėčiau, kad kiekvieno punkto atsakas turėtų bent 10 žodžių. Čia ne prievarta, bet smagu gi, kai yra ką paskaityti. Konkursas pasibaigs spalio 31 d. Laimėtojus paskelbsiu lapkričio 1 dieną.
Beje, numačiau galimybę, kas bus jei neatsiras dalyvaujančių. Čia jums ne “like” feisbuke paspaust, čia daryt kažką reikia! Todėl gali nesusidaryti darančių. Tada aš tas knygas tiesiog parduosiu ir nusipirksiu kokią nors kitą 🙂 Xa xa! Tai pradedam!
P.S. Pasidalink su draugais! Knygos yra geras daiktas.

Ogi šiandien pagirioms (ačiū, mano mieliausieji, kad atėjot ir pasenėjimą paminėjot) pasikinkėm žirgus ir numynėm lyg Trakų. Per gariūnus ir Lentvarį pirmyn, per Kariotiškes ir Kauno plentą atgal. Nekenčiu važiuot per miestą. 5 didmiesčius praeitą mėn. apturėjau, o Vilnius man vistiek baisus baisus.
Bet buvo smaguva. Kibinai Kibinlare tokie pat skanūs. Kaip visada. O gamtos spalvos! Kokios spalvos. Fotiką kaip tyč pamiršom, tad galvoje nenufotografuotų nuotraukų krūva.

O šiandien jau įjungė šilumą! Woohoo!

Šiandien rašiau G., kad grįždamas paprašytų ko nors, kad nu gal jau įjungtu. Jis man sakė, kad nieko nesutiko, bet turbūt melavo.
Vakar aš tapau vyresnė, reiškiasi ir protingesnė 😛
Ir galvoju, kad šiemet man labai nuskilo negauti dovanų to ko nenorėčiau. Woohooo! Viena labai miela dovana aš ir pasigirsiu. Nors niekada nemėgau e-atvirukų, šitas toks mielas, kad turbūt perkelsiu į realybę, o kol kas gi puošia mano darbalaukį (ačiū ačiū autoriui, kurio turbūt nereikia pristatyti nei vienam Katino Kęsto gerbėjui)(ir aha, mano darbalaukyje visada tuščia. Tik “recyclebinui” leidžiu ten tupėt):

Na ir viskas dar nesibaigia, vaikai, ar ne? Švęsti gi reikia ilgai ir linksmai! Susimatysim.

Rudenio (būtent taip) nuotaikos

Mano kompiuteris visada mėgo rodyti ožius. Pvz., dabartinis jo kaprizas yra neįsijungti iš pirmo karto, kai yra to prašomas, bet neprijungtas prie elektros. O jei įsijungia – rodo įdomų laiką. Pvz., šiandien jam yra gūdūs 1601 metai. Na nieko, jei kartais esu apšaukiama ragana, vadinasi ir mano PC galima keliauti laiku.
O šiandien įsigijau  stiliaus nuodėmę – ugs (ar kaip ten) tipo batus. Pribloškė jų lengvumas ir patogumas. Ir px man madisčių nuomonės.
O vakar. Gi vakar gavau krūvą pirmų gimdienio dovanų. Tarp jų vienas iš šių daiktų.  Ajajaj, kaip gerai.
O šiandien… Pasivaikščiojom po partizanų parką Ukmergėje ir nusprendėm, kad nugi visai  gražu yra ant tos nabagės Lietuvos.
O mano mamos katinas ne tik pieną laką iš miniatiūrinio puodelio (Tik!). Tas puodelis dar stovi ant miniatiūrinės lėkštelės. Vat