Savimyliško konkursėlio laimėtojai

Buvo toks konkursėlis ir nepražuvo. Nes visada galima jame dalyvauti, tik prizų jau nebebus. O dėl knygų kovėsi (tai yra dalyvavo):
Rokas Arbušis
lorencapelegrini
Dori
AndriusS (iš Svetimo Meilo e-paštu)
anda (e-paštu)
Prizais aš iškišinėjau:
1. Rėjus Bredberis “Pienių vynas”
2. Michaelis Endė “Momo”
3. Vladimir Sorokin “Ledas”
Dabar gi apdalinimas!
Rėjaus Bredberio “Pienių vynas” keliauja pas Dori.
Už “2. Trūkumai? Sunku sugalvoti. Kartais norisi ilgesnio knygos aprašymo, kartais jaučiasi cinizmas iš postų ir nekultūriškai kalbant “što za ja” :)”. Nes tai reiškia, kad mano pastangos nėra bevaisės :))
Michaelio Endė “Momo” apsigyvens pas andą.
Už penkto klausimo atsakymo fragmentus (paryškintus):
1. Mėgsti alų, t.y. ne Švyturį.
2. Pavadinta kale per daug neįsižeistum (netgi priešingai!)
3. Nesi tvarkinga, bet išsikraustydama paliktum butą tvarkingesnį, negu jis kada buvo tau jame gyvenant.
4. Praėjusiame gyvenime buvai Nesalomėja Daugiaraidžiūtė.
5. Kitą vasarą gersi kontrabandinį alų Budapešto pab‘e. (Į jį eisi vien tam, kad alų galėtum išgerti sėdėdama vonioje arba supjaustytoje mašinoje.)
Tikiuosi penktas punktas toks ir bus!!!
Na ir Vladimiro Sorokino “Ledas” nukeliaus AndriuiS.
Už mano ryto aprašymą: “Suskamba mano megstama zadintuvo melodija, taip, ji buvo megstama pries tai, kai tapo mano zadintuvo skambuciu. Ranka greitai pasiekia telefona, ir stai as jau, dar miego busenoje, bandau susikoncentruoti ties atsibudimo faktu. Apsirengiu, ir cia mano dar sunkiai funkcionales mintis aplanko tokia dilema: kur as padejau tas shukas?! Ech velniop shukas, reik atgaivinti kuna karsta kava. Kol viskas verda as okupoju vonia. Po velniu kur tos shukos? Prasideda paieskos kurios labiau primena krata narkobarono apartamentuose. Kas iesko, tas randa, stai jos!!! Radimo vieta: balkonas. Kodel balkonas, velnias zino, kazkas jas gi turejo cia atnesti… Kava jau isgerta pusryciai suvalgyti, metas darbui. Kelios minutes pesciomis ir as jau darbo vietoje. Sypsausi. Mano sypsena parodo, kad savaitgalis buvo geras, o pirmadienis atrodo sunkus tik jums kolegos, taciau ne man. Kolegos pastebi, kad sypsena jau ilga laika nedingsta nuo mano veido, prasideda klausinejimo maratonas – kodel gi mes tokios puikios siandien nuotaikos?, o atsakymas sukelia sypsena ir aplinkiniams: …nes liko tik penkios dienos iki savaitgalio. Diena prabega nepastebimai, griztu namo temstant. Vakare pasidalinu dienos naujienomis su artimaisiais ir net nepastebiu, kad diena jau pakeite naktis.”
Tai iš esmės pats netiksliausias mano ryto apibūdinimas. Nes!!! Aš nesišukuoju. Beveik niekada (žodis beveik yra dėl tų kartelių kai išsišukuoju prieš plaukų dažymą ar pan.) Ir dėl to, kad neinu aš į darbą 🙂
Tai va mieli laimėtojai, surašykit man į emailą, kur siųsti knygas. Atsiųsiu registruotu paštu. Pažadu tai padaryti (nueiti iki pašto) per artimiausias dvi savaites.