Šiandien rašiau G., kad grįždamas paprašytų ko nors, kad nu gal jau įjungtu. Jis man sakė, kad nieko nesutiko, bet turbūt melavo.
Vakar aš tapau vyresnė, reiškiasi ir protingesnė 😛
Ir galvoju, kad šiemet man labai nuskilo negauti dovanų to ko nenorėčiau. Woohooo! Viena labai miela dovana aš ir pasigirsiu. Nors niekada nemėgau e-atvirukų, šitas toks mielas, kad turbūt perkelsiu į realybę, o kol kas gi puošia mano darbalaukį (ačiū ačiū autoriui, kurio turbūt nereikia pristatyti nei vienam Katino Kęsto gerbėjui)(ir aha, mano darbalaukyje visada tuščia. Tik “recyclebinui” leidžiu ten tupėt):
Na ir viskas dar nesibaigia, vaikai, ar ne? Švęsti gi reikia ilgai ir linksmai! Susimatysim.
Gražu. Aš tai ir resaikl byną išmetu, svarbu juk valpaperis matytus. Sakiau, kad jau du katinus laikau?
Nesakei. Iš viso nieko nebesakai 🙂
O šiluma aš per anksti apsigyriau. Po atradimo prabėgus valandai – išjungė 🙂
Ot..