Šiandien rašiau G., kad grįždamas paprašytų ko nors, kad nu gal jau įjungtu. Jis man sakė, kad nieko nesutiko, bet turbūt melavo.
Vakar aš tapau vyresnė, reiškiasi ir protingesnė 😛
Ir galvoju, kad šiemet man labai nuskilo negauti dovanų to ko nenorėčiau. Woohooo! Viena labai miela dovana aš ir pasigirsiu. Nors niekada nemėgau e-atvirukų, šitas toks mielas, kad turbūt perkelsiu į realybę, o kol kas gi puošia mano darbalaukį (ačiū ačiū autoriui, kurio turbūt nereikia pristatyti nei vienam Katino Kęsto gerbėjui)(ir aha, mano darbalaukyje visada tuščia. Tik “recyclebinui” leidžiu ten tupėt):
Na ir viskas dar nesibaigia, vaikai, ar ne? Švęsti gi reikia ilgai ir linksmai! Susimatysim.
O šiandien jau įjungė šilumą! Woohoo!

Gražu. Aš tai ir resaikl byną išmetu, svarbu juk valpaperis matytus. Sakiau, kad jau du katinus laikau?
Nesakei. Iš viso nieko nebesakai 🙂
O šiluma aš per anksti apsigyriau. Po atradimo prabėgus valandai – išjungė 🙂
Ot..