Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

O kad taip pamiegojus be sąžinės graužimo.

Taigi apleistas tryliktas namas, apleistas klausk.salomeja.net, net šiukšlynėlis ir tas apleistas. Apleisti visi namai, keli darbai, ir visi užsiėmimai. Panašu, kad laiko vagys neblogai įsisuko.

Šiandien buvom Ermitaže. Jė. Labai linksma. Norit kad Jus aprėktų? Marš į Ermitažą! Pirmas urgzlys apurzgė, kai buvo apklaustas santechnikos skyriuje. Taigi va! Nu! Akli gal jūs?
Antrasis nepatenkintas buvo, kai jo paklausė kur šildomų grindų sistemos! Trukdo čia visokie, taigi net asilui aišku, kad antram aukšte prie elektros.
Trečias gi buvo sutrukdytas, kai jo paklausė koks špaklius elastingiausias ir geriausiai tinka tinko-medžio sandūrai. Gaidžiai kažkokie, taigi gipskartonio siūlėms, nu, anoj lentynoj, ko čia trukdot man lipdukus klijuot, negalit patys pasiskaityt ant kibirėlių? A?
Na o ketvirtasis aprėkė (šitas tai jau ne tik nepatenkintu, bet ir pakeltu tonu) kokią tais moteriškę, kai ana paklausė ar neturi jie kokių maišiukų tiems dulkantiems (cemento-kalkių-kažkokiems?) maišams įsidėt. NEPAKUOJAM MES TOKIŲ DALYKŲ! PAS MUS NEBŪNA!
Labai linksma.
Juodos plytelės po 36Lt už kvadratinį m. Raudonos po tiek pat.

Esu moteris.
Nesu feministė.
Myliu vyrus ir nemanau, kad jie kiaulės.
Nemanau, kad vyrai bei moterys kuo nors skiriasi išskyrus fiziologiją. Visa kita susiklostė istoriškai, lygiai taip pat gali susiklostyti ir kita linkme.
Man patinka moterų (ir apsinuoginusių) nuotraukos.
Man patinka pornografiniai filmai.
Aš valgau.
Valgau mėsą.
Valgau saldumynus.
Aš žaviuosi medžiokle.
Kartais dalyvauju žvejyboje.
Aš geriu.
Silpnuosius alkoholinius gėrimus.
Bet gerokai daugiau nei mano organizmas jau bepakelia.
Aš rūkau.
Labai retai. Ir ne cigaretes, bet niekada nevadinu savęs nerūkančiąja.
Narkotikai? Lai tai lieka ne viešai erdvei :).
Aš turiu bedarbės statusą.
Aš neturiu ir nežiūriu televizoriaus.
Nežinau kas yra seimo pirmininkas, miesto mero pavardės ir šiaip kas vyksta politikoje.
Iš visų “čia iš bendro išsilavinimo reikia žinoti” dalykų man kebliausia su istorija.
Aš skaitau “supermamas”.
Turiu aistrą kai kuriems materialiems dalykams: batams, rankinėms.
Aš nežinau kuo skiriasi rankų kremas nuo kojų kremo, balzamas plaukams nuo kondicionieriaus plaukams ir panašių dalykų.
Aš skaitau grožinės literatūros knygas.
Aš nesižaviu EKOdebilizmo kryptimi.
Aš neužsuku vandens tuo metu kai valausi dantis, šampūninu galvą ir pan. Taip pat netraukioju elektros įrenginių kištukų iš rozečių.
Aš “feisbuke” neiškloju savo tikro gyvenimo, bet visur kitur internete nesaugau privatumo.
Aš per daug įžvalgi.
Nenaudingas visuomenei produktas 🙂

Cinizmas, sarkazmas, savipašaipa – savybės, kurios padeda gintis. Bet bėgant metams pasirodė, kad tai tėra vaikiški, paaugliški dalykai. Šiame pasaulyje galima išgyventi ir be to.
Skaitydama pagaliau gautus Gavelio “septynis savižudybės būdus” suprantu, kad knygos ko gero nė nesivarginsiu įveikti. Kodėl? Ar knyga bloga? Ne ne ne, aišku, kad gera. Bet Gavelį, kaip ir kokį Remarką, ko gero reikia priskirti jaunesnei skaitytojų grupei. Ieškantiems romantiško niūrumo, arba besitaškantiems purvu, ar užkietėjusiems emo’šnikams, kuriems kuo blogiau, tuo geriau. Kai gyvenime patiri ir šilto, ir šalto, o šalto galbūt net daugiau nei šilo, nebenori dirbtinio purvo. Laisvalaikį leidžiant lovoje su knyga, visai nebeskanus tas drabstymasis psichologiniu šūdu. Juolab nieko neduodančiu, tik imančiu.
Apie ką aš čia? Apie permąstomas gyvenimo vertybes ir požiūrį.

Tai su naujais metais visus. Ir dutūkstančiaivienuoliktaisiais ir trečiaisiais 🙂 Kaip kam 🙂
Graži tradicija – naujuosius sutikti miške. Jau kelinti metai iš eilės. Tiesa, šį kartą grįžom anksčiau nei planavom. Gi norėjom dvi naktis išbūti. Bet sinoptikai apgavo. Žadėjo žadėjo minus trylika, o davė nulį. Tai menkas malonumas prabusti šlapdriboje. Drėgnokoka kiek. Ot tie sinoptikai. Bet vistiek buvo labai linksma. Vyra kasė mišką.

Stumdėm mašiną, ir džipą, kuris atsirado iš kažkur ir užsimanė padėti. Bet nėra to blogo, kad neišeitų, tad grįžę sau smagiai suvakarojome ir čia.
Sniegdienos. Delfis rašo, kad sniego danga storiausia per 50 metų. Kadangi aš tiek negyvenu, reiškiasi oho, pirmą kartą mano gyvenime taip. O pradinukiška atmintis paišo, kaip klampidavau sniege iki kaklo. Matyt meluoja ta atmintis, arba piešti nemoka.
Vakaro pramogos. Priparkuokime mašiną. Tai pasiseka tik su kažkokio kaimyno pagalba. Ryte pasiekia garsai pro langą. Ne, ne tie neužsivedančio variklio inkštimai. Kiti. Prasisukančių ratų.
Metų horoskopai žada įpatingai ypatingai (gal reikia nustoti daryti šią klaidą) gerumo metus. Laukiu atvėrusi visus kanalus ypatingo gerumo priėmimui. Miau.

37.2 laipsniai temperatūros. Skaudanti gerklė, krūtinė ir balažin dar kas, bėganti nosis.  Bet argi tai priežastis atšaukti savaitgalį miške, kur miegama po atviru dangumi ir šildomasi laužu? Juk naujuosius reikia pasitikit, o senuosius palydėti.
2010-tieji buvo keisti. Per tuos metus dažniau buvau nelaiminga, nei linksma. Daugiau verkiau nei šypsojausi. Kodėl? Ak, nežinau, dvasinės krizės 🙂
2010 – bedarbystės metai. Vis dar pareigingai minu darbo biržos slenkstį. Tie autoriniai darbeliai tai daugiau uždarbis laisvalaikiu nei darbas.
Svorio nenumečiau, šukuoseną pasikeičiau tik užvakar. Gyvenu su tuo pačiu, ten pat, taip pat.  Knygų perskaičiau panašiai kaip ir užpernai. Vis dar bandau tapti ryža.  Ar tai vadinama stabilumu? :))
2010 metais priėmiau du iššūkius. Vienas – leistis į tą kelionę. Kitas – įveikti tą kelionę. Super.
O ko linkiu sau ateinančiais? Neimti į galvą taip tylos, kuri pravirkdo labiau nei pikti žodžiai. Į nuotykius nerti iš dar aukščiau ir tiesiog gyventi 🙂

Šiuo metu skaitau “Tuštybės mugę” ir prabundu naktį suvokusi, kad sapnuoju diktuojantį balsą. O diktuojantis balsas diktuoja kažką tokio:
“ji labai džiaugėsi, kad tarnaus pas ledi Kroli. Suderėto atlyginimo užteks, kad galėtų savo dukrą išleisti į ne pačią prasčiausią mokyklą. Geros manieros – kelias į aukštuomenę. Deja, vargšė nežinojo, kaip jai teks nusivilti. Juk ponia Kroli niekada nemoka algos. Darbuotojai neišsibėgioja, nes vis tikisi sulaukti atlygio, o kai jau būna per vėlų, šių laukia visiškas žlugimas. Tuo tarpu dama apsukriai  pasipusto padus nuo visų kreditorių. Patogiam gyvenimui pinigų nereikia, būtinas tik žavesys ir apsukrumas.”
Keistokokas tas diktavimas. Įdomu tik, tas diktuojantis balsas kam priklausė šiame sapnų pasaulyje.

O aš tai visada tikėjau Kalėdų seneliu. Nes kas gi atneša visas tas dovanas?
Šiemet anas buvo ypatingai dosnus. Mažu asmeninės krizės baigiasi? M?

klausk.salomeja.net gavo vieną klausimą. Atsakymą žadu, tačiau ketinu dar kiek pagalvoti, su žmonėmis ta tema pakalbėti. O kol kas noriu jūsų paklausti:
merginos, kaip jūs sužinote, kad vaikinai jus myli?
vaikinai, kaip jūsų merginai žinoti, kad jus aplankė meilė?
Klausimai paprasti. Jei pakomentuosite (nebūtinai apie save, galima ir abstrakčiai), tai  man duos peno pamąstymams. Tik tiek. 🙂 Taigi?