Šiuo metu skaitau “Tuštybės mugę” ir prabundu naktį suvokusi, kad sapnuoju diktuojantį balsą. O diktuojantis balsas diktuoja kažką tokio:
“ji labai džiaugėsi, kad tarnaus pas ledi Kroli. Suderėto atlyginimo užteks, kad galėtų savo dukrą išleisti į ne pačią prasčiausią mokyklą. Geros manieros – kelias į aukštuomenę. Deja, vargšė nežinojo, kaip jai teks nusivilti. Juk ponia Kroli niekada nemoka algos. Darbuotojai neišsibėgioja, nes vis tikisi sulaukti atlygio, o kai jau būna per vėlų, šių laukia visiškas žlugimas. Tuo tarpu dama apsukriai pasipusto padus nuo visų kreditorių. Patogiam gyvenimui pinigų nereikia, būtinas tik žavesys ir apsukrumas.”
Keistokokas tas diktavimas. Įdomu tik, tas diktuojantis balsas kam priklausė šiame sapnų pasaulyje.