Šiandien buvom Ermitaže. Jė. Labai linksma. Norit kad Jus aprėktų? Marš į Ermitažą! Pirmas urgzlys apurzgė, kai buvo apklaustas santechnikos skyriuje. Taigi va! Nu! Akli gal jūs?
Antrasis nepatenkintas buvo, kai jo paklausė kur šildomų grindų sistemos! Trukdo čia visokie, taigi net asilui aišku, kad antram aukšte prie elektros.
Trečias gi buvo sutrukdytas, kai jo paklausė koks špaklius elastingiausias ir geriausiai tinka tinko-medžio sandūrai. Gaidžiai kažkokie, taigi gipskartonio siūlėms, nu, anoj lentynoj, ko čia trukdot man lipdukus klijuot, negalit patys pasiskaityt ant kibirėlių? A?
Na o ketvirtasis aprėkė (šitas tai jau ne tik nepatenkintu, bet ir pakeltu tonu) kokią tais moteriškę, kai ana paklausė ar neturi jie kokių maišiukų tiems dulkantiems (cemento-kalkių-kažkokiems?) maišams įsidėt. NEPAKUOJAM MES TOKIŲ DALYKŲ! PAS MUS NEBŪNA!
Labai linksma.
Juodos plytelės po 36Lt už kvadratinį m. Raudonos po tiek pat.
Gal Žmogai be nuotaikos. Prastai miegojo tarkim, ar kokios kitos problemos. Pas mus statybinėse paskutiniu metu linksmai aptarnauja, net nuolaidų suteikia. Ir konsultuoja. Net nebeįdomu, negalima paškandalyt.
Gal algas visiems numažino.
🙂 Nu tai ir aš sumažinčiau už tokį elgesį:)
tam ir reikalingas “darbų vadovas”. Maniškė nepasigėdijo net pavyzduko nukniaukti, kad jau nepardavė po vieną plytelę 😀
Na tai mes patys pabūnam sau darbų vadovais. Man visai patinka.
Ir visai neblogais darbų vadovais, vienok – kol kas žingsnis žingsnin laike pagal planą 🙂