Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Ehė, iki du tryliktų liko visai nedaug, tik metai ir viena diena!
O 2011 buvo visai įdomūs.
Pakeista gyvenama vieta. Nors kažkaip tas gyvenimas prie pat stoties man tiko. Bet gyvenimas su dvejomis katėmis tinka dar labiau. A, taigi ir nauja katė apsigyveno irgi šiais metais.
Įkurta įmonė. Pakeistas darbas. Atidaryta atvirlaiškių parduotuvė. Choose your favorite postcard!
Kodėl atvirlaiškiai? Sėdau ir suskaičiavau, kad per du postcrossingo profilius šiais metais išsiunčiau 228 atvirukus. Vien jau pašto ženklai kainavo apie 550. Todėl atvirukų reikia! Bent jau man. O siunčiau ne tik oficialiame postcrossinge. Apturėjau ir mainų, Kalėdinių staigmenų, šiaip sveikinimų.
Yra ir pastovių dalykų. Vyras tas pats. Kitė ta pati. Nykštukai tie patys. Tinklaraštis tas pats 🙂 Ai, gi Klausk Salomėjos tai irgi šių metų. Troliai tie patys. Ir aš daugiau mažiau panaši.
Padainuosiu jums dainelę.
Dainelė.
Linksmų!
Savo pačios
Salomėja
P.S. Vakar Kusturicos koncertas buvo labai geras.
 

Bus smagu!

Man visada patiko Kalėdos. Gal tik vienišajame laikotarpyje tai neigiau. Ale antrą Kalėdų dieną vienatvė baigėsi ir nebėra ko neigti.
Tad su!
Ir ačiū Kalėdseniui už auskarų kolekcijos solidų papildymą, už latte puodelius ir tosterį ir džipą, ir šiaurietiško vaikščiojimo lazdas, smulkmenėles ir būsimą Kusturicos koncertą. Žodžiu, ačiū  🙂
Ir su!
Linkiu mums tų motoLietuva ir Euromoto. Linkiu mums Tų projektų ir Tų smagybių. O artimojoje ateityje jau ketvirtas mano naujakas miške. Šį kartą – turbūt – vigvame (ar tipyje?). Taigi su!

Manro, kad lankymasis pašte įkvėps ką nors didingo. Gi ne vien Bukowskis turi teisę rašyti apie paštą.
Lankausi ten dažnai. Kartą per savaitę tai tikrai ką nors siunčiu arba atsiimu. Ir dar nė karto nebuvo nuobodu stovėti eilėje. Jei einam dviese tai dar ir prisikrizename.

Atvirlaiškių parduotuvėje www.favoritepostcard.com  iš pradžių įkalėme standartinę pašto siuntimo kainą – 6 Lt registruotas pirmenybinis. Dabar gi siuntimas nemokamas (nuo 10 atviručių). Prekių kaina nepasikeitė, tai yra susitaikome su mažesniu “pelnu” (prekių pobūdis ir kaina ne iš tų kurie sukrauna turtus kitokius nei vidinis džiaugsmas). Tai va. Ir sėdžiu sau patenkinta su tuo nemokamu siuntimu, nes gi
gi pavyzdys. Štai parduotuvėje Artmanija vyksta išpardavimas. 40% viskam. O! Galvoju! Puiki proga nusipirkti modelino, kuriam pritrūksta litų arba paieškų laiko (gi belekurioje maximoje nerasi). Prisikraunu krepšį, prisitaikau nuolaidą, džiūgauju. Iki nepamatau siuntimo kainos – 7,49Lt. Ir ką tada darau? Padūsauju ir perku? Ne! Uždarau parduotuvės svetainę. Nueisiu gal gyvai, gi tik kokie 200 metrų, ne daugiau. Tik šiaip aš labai nemėgstu tokiose parduotuvės lankytis. Man geriau tie patys 200 m į kitą – pašto pusę.
Tas pats ir su kitomis parduotuvėmis. Kadaise pigu.lt pirkau treniruoklį už 300+ litų. Tai paprašė dar 10lt už atvežimą. Žinokite aš bučiau buvusi laimingesnė mokėdama 310+ litų už treniruoklį ir 0 už atvežimą. Nors suma ta pati. Net kiniškas parduotuves renkuosi tas, kuriose free shippingas. Nors gal prekės ir keliais dolerių centais brangesnės.
Tai tiek. Gerų nykštukų!

Aną kartą mane prajuokino atkeliavęs laikrodis. Gi visiškai kitoks!
Šį kartą esu patenkinta. Gavau tai ką siūlė. Noriu dar!


 

Savaitgalio tikslas buvo stumtelėti remontą į tą pusę, kur jos visiškai niekinis belieka. Dabar džiaugiamės padarę tai ko pusmetį (sumenkinu šiek tiek…) neprisiruošėme.
Labai dar patiko su brangiausiuoju kepti kalėdinius sausainius. O dar labiau patiko bendra papuošalų (sau ir dovanoms) gamyba. Aš suveriu, jis vielutes suspaudžia, kitus sunkius darbus atlieka.
Ir jau turime eglutę! Kaip visada – puošėme saldainiais. Nes gi po to nereikia sukti galvos kur laikyti žaisliukus iki kitų metų.  O jau katės kokios patenkintos! Antroje nuotraukoje, mieli artimieji, jūsų dovanėlės. Laukiate Kalėdų?

Skambinu šiandien tėčiui. Prašė kai ką Vilniuje nupirkti, prireikė pasitikslinti.
Po kiek laiko mama pasakoja, kad tėtis pasakoja, kad… …na kad jam visos blusos apmirė, kad širdis sukalatojo ir ten taip toliau, kad pagalvojo, kad kas nors blogo nutiko (oi kiek kad).
Nes aš gi neskambinu. Nežinau, gal per 10 metų kokie 10 skambučių ir susidarys jam. Tai ir išsigando žmogus.
O aš ką… Aš ir sakau, ko čia skambinėti, išsigąsta žmonės po to.

apie manipuliacijas ir “gerus” darbus. Įrašo mūza – všį penkta koja. Bet nusprendžiau, kad artėjančių Kalėdų proga reiktų patylėti 🙂

Neturiu būsto (tad neskaudinu širdies nemokėdama prabangaus NT mokesčio)
Neturiu automobilio (tad negyvenu prabangaus gyvenimo)
Neturiu banke indėlių (tad nereikia apmokestinti mano palūkanų, bei rūpintis tų indėlių draudimu)
Uždirbu tik triženklę sumą pinigų ir net legaliai, t.y sumokėdama visus mokesčius (tai ir vėl nereikia su manimi vargti ir papildomai apmokestinti už per didelę algą)
Neturiu vaikų (todėl nekrečiu visokių fintų su Sodros išmokomis, nereikalauju darželių ir dar ten kažko)
Neturiu, net vyro.
Žodžiu esu tobulybė – suprantu, kad mano padėtis viena puikiausių ir delfius galiu skaityti nesibaimindama. Žmogus, kuris bet kurią akimirką laisvas emigruoti (šito Tie turbūt nenumato?). Bet, kaip sakiau šiandien – mle, nu kaip galima emigruoti, kai tokie linksmi dalykai dedasi. Imti ir pražiopsoti?