Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Visur visko pritaškau ir pribarstau. To net nepastebiu kol “negaunu barti”.
Nebesvajoju ir nebesistebiu.
Dingęs kūrybiškumas.
Aną dieną sukišau į indaplovę puodą su visa koše. Ir išskalbiau, aišku.
Pamirštu ką ruošiausi ką tik daryti.
Ir panašiai.
Mažu senatvė?

Visa kita:
Zuikis.  Nupiešiau ir jis neįtikėtinai atspindi pastarojo mėnesio nuotaiką. Bet Kalėdinės nuotaikos nė kvapo.
Би-2 – sukasi ir sukasi. Kalėdinės nuotaikos ne ne.
Turim viešbutį pajūryje dviem naktims, nuvažiuot reikia iki vasario. Jūra žiemą! Nežinau ar nuvažiuosim. Nežinau ar bus Kalėdos.
Aš:
Dažnai galvoju, kad nei aš moku gyventi ir bendrauti su žmonėmis, nei man liko jėgų mokytis.
Mano įprotis skaityti darbo skelbimus niekur nedingo. Bet TO vistiek nėra.
Lygiagrečiai aš vis dažniau galvoju, kad esu labai faina ir graži, o jums jei nepatinka tai ir užsi… Iš tikro kai rašiau ankstesnį įrašą, tai man sakė pavadink jį “užsip…. visi!”, bet aš pavadinau “Citata 2011 metų Kalėdų eglutės uždegimo ceremonijos paminėjimui atminti”.
Dienos:
Tamsios.
Nesėkmės:
Parkės dėl neprisiruošimų ir atidėliojimų.
Nemokėjimas ilsėtis.
Sėkmės:
Nuolatinis ir kasdieninis pagalvojimas, kad gyvenimas yra gražus.
Džiugesys, kad padaryti projektai atsiperka morališkai!
Mažieji kumeliukai.
Kalėdos ateina.
Šauktukas.

Dabar pasiūlysiu jums paskutinį ir geriausią receptą. “Darbų vainikas – atlygis didžiausias”, – pasakė poetas. Žodžiu, siūlau jums kokteilį “Kalės žarniokai”, gėrimą, prieš kurį nublanksta visi kiti. Tai net ne gėrimas – tai sferų muzika. Kas nuostabiausia pasaulyje? – kova už žmonijos išlaisvinimą. O dar nuostabiau štai kas (rašykite):
“Žigulinis” alus    100 g
Šampūnas “Sadko – turtingas svetys”  30 g
Rezolis nuo pleiskanų  70 g
Klijai BF  12 g
Stabdžių skystis  35 g
Dezinfekcinis insekticidas smulkiems vabzdžiams naikinti  20g
Visa tai savaitei užpilama ant cigarų tabako – ir patiekiama į stalą.
Beje, esu gavęs laiškų, kuriuose pliurpaliai skaitytojai rekomenduoja štai ką: visą antpilą dar suversti į kiaurasamtį. Tai yra – suverst į kiaurasamtį  ir gultis miegot… Čia jau velniai žino kas, ir visi šie papildymai bei pataisos – vaizduotės ištižimo, minties vangumo vaisius; štai iš kur tos nevykusios pataisos…
Taigi “Kalės žarniokai” pateikti į stalą. Gerkite juos patekėjus pirmajai žvaigždei, dideliais gurkšniais. Jau po dviejų šio kokteilio taurių žmogus tampa toks dvasingas, kad galima prieiti ir visą pusvalandį iš pusantro metro spjaudyti jam į snukį, o jis nieko tau nesakys.

Venedikt Jerofejev “Maskva – Petuškai”

Ilgai galvojome kokio laikrodžio reikia mūsų eklektiškame interjere. Visada man mintyse buvo toks ala retro stotinis… Na ir radom, parduotuvės fone jis atrodė ne itin… Bet numatytoje vietoje – kaip čia visada buvęs.

Bet, kad pastaruoju metu jų tiek daug, kad net nebelinksma gyventi. Kaip ir visi dievai – tik trukdo 🙂
Aloha. Atvirlaiškių ešopas jau veikia. Turbūt. Dažniausiai. Bent jau šiuo metu 🙂

Perku kažkelintą plaukų balzamą ir graužiu save už tą priemonių sandėliavimą. Bet kai internetuose paskaitau… Tai suvokiau, kad turiu ilgą sąrašą priemonių, kurių nenaudoju/nereikia/nesuprantu kam jos skirtos. O kitos moterys naudoja gi…
Žodžiu va ko aš nenaudoju:
dušo želė;
skutimosi putų/kremo;
specialaus makiažo valiklio;
veido prausiklio;
veido pienelio;
kūno losjojo/kremo;
rankų kremo;
tuo labiau kokio kojų kremo;
paakių kremo;
plaukų lako, želė, putų;
plaukų džiovintuvo;
įdegio kremo;
kūno/veido šveitiklių (pylingo);
veido kremą tik žiemą, tik kartais ir tik vietiškai (apšarmojusiai nosytei :).
Iš dekoratyvinės kosmetikos nenaudoju:
skaistalų;
lūpdažių;
visokių bronziatų (net nežinau kas tai yra);
akių/antakių/lūpų pieštukų;
spalvotų lūpų blizgių.
Mano kosmetinis kampelis tikrai nekelia siaubo vyrui, nes pusė, o gal ir daugiau, kūno priežiūros priemonių yra bendros.

Gal ir visai smagu pirkti pas kinus. Gi niekada nežinai ką gausi. Štai pirkau tokį laikrodį:

O gavau tai tokį:

Šiaip jau tokio, kaip gavau pas juos puslapyje net nėra. Bet gi man gal visai ir nieko tas pilkšvumas ir kad skaičių skalė juodam fone, o ne baltame. Na bet gi vistiek… Norėjau raudono, nebuvo, kaži kokį būtų atsiuntę…

Visi žino, kad aš turiu stiprią skambinimo fobiją ir apystiprią atisliepimo. Matau, kad dar daugiau yra žmonių turinčių rašymo fobiją. Nežinau kodėl. Bijo klaidų? Ar raštu užfiksuotų faktų. Nes aš per tas savo fobijas neįsimenu, neišgirstu, nesuvokiu apie 60% telefonu svetimo žmogaus pasakomos info. Pvz., neišgirstu kokia įmonė man skambina ar dar kokių detalių ir nesugalvoju perklausti.
Kodėl yra rašymo fobų? Įvairiose anketose nenurodau savo tel. nr, o jei laukelis privalomas – įrašau beleką. Ne dėl privatumo saugojimo. Nebėra ką saugoti, googlėje galima rasti kur mes gyvename, belieka tik šiaip saugotis ir per petį pažiūrėt. Dėl to, kad man neskambintų. Ir neseniai gavau laišką. Tram param, man nepavyko su jumis susisiekti, tai tram param, siunčiu, rašau tram param. Skaitau aš tą laišką ir galvoju, nu fak, tai kaip nepavyko susisiekti jei aš skaitau tą laišką? Ar tai nėra pavykusio susisiekimo įrodymas? Tam ir turiu telefoną su patraukliu interneto planu, kad su manim būtų galima susisiekti. Na taip, “Panelės” žurnalistė kažkada sakė, kad aš vienintelis per jos praktiką straipsnio “herojus” su kuriuo susitikimą nuo a iki ž suderino tik e-paštu. O kas iš to jei būčiau pakalbėjusi telefonu ir pusę info kur kada kaip iš išgąsčio praleidusi?
Ir dar vienas įdomumas. VIS DAR gajus šveplas tekstas. Dirbau gi žiniasklaidos srityje. Taip, aš kaip ir visi normalūs redaktoriai-žurnalistai-kitos pareigos ištrindavau šveplus spaudos pranešimus jų nė neskaičiusi. Dar įdomiau, kai žmogus pusę laiško ar kito teksto parašo šveplai, pvz., dvi pirmas pastraipas, o likusį jau normaliai. Ką tada galvoti? Kad klaviatūra sugedusi buvo?
Tokie mano įrašai gana periodiški. Gal kada nors pasidarysiu statistiką, pvz., 2009 metais žmonės nebuvo atradę interneto ir lietuviškos klaviatūros, 2011 metų pabaigoje situacija ta pati, 2015 metai – o kas tas laiškas?