Ar skaito mano blogą tėvai? Jei taip, tai jūs man pasakykit kam reikia prisidaryt vaikų, o elgtis su jais kaip su dresiruojamais šuniukais? A? Dažnai tėveliai sako, kad turėsi vaikų suprasi, arba ne tau suprast. Na tai va proga man nesusipratėlei paaiškint.
Važiuoju troleibusu. Gale mama su vaiku. Mama jau nebe jauniklė matosi. O vaikas kokių poros metų. Na toks, kur dar kalbėti nemoka, bet aktyvus labai.
Taigi vaikas kruta. Nieko įpatingo, rodo kažką pirštais. Mama pradeda rėkt. Maždaug sėdėk ramiai! Gausi į kailį ir t.t. Ok ok, nemėgstu mažų vaikų, nieko neišmanau apie auklėjimą ir t.t. Na bet net man tas vaikas visai ramus atrodė. Nelabai mėgstu, kai vaikai duodasi kavinėse, spiegia, bet čia jau mano problema. Nes mano manymu vaikas yra vaikas, jis turi dūkti, jis tiesiog negali ramiai sėdėt, kai aplinkui toks įdomus ir nepažintas pasaulis. Gal ta mama ir pavargus, ar problemų turi, na bet tačiau grąsinti vaikui vien todėl, kad jis savo būdu reiškia emocijas ir įspūdžius? Galiausiai mažius pradėjo isteriškai klykti ir bliauti. Nenuostabu, jei ant manęs (skaitykim jau suaugusios) tiek laiko net su priežastimi kas nors rėktų aš irgi apsiašaročiau. Rezultate žviegiantis vaikas, rėkianti mama. Linksma kelionė. Vistiek nesuprantu, o tai tie vaikai dresiruojasi, ar kaip? Kad šitaip?
Dabar jau galit pasakyt, kad nieko aš nesuprantu apie vaikų aklėjimą. Aš net neįsižeisiu.
viska tu supranti (: man irgi toks elgesys kelia shiurpa
Praėjo seniai tie laikai, kai vaikas buvo laikomas tiesiog mažu suaugsiu, ir jam galiojo tos pačios elgesio taisyklės kaip suaugusiam. Po velniais, tai buvo viduramžiais! Per pastaruosius kelis amžius pedagogika pažengė į priekį, vaikas jau yra pripažįstamas kaip asmenybė, nors visgi atsiranda motinų, kurios buvo auklėtos ne taip, kaip turėtų būti buvusios, todėl su savo vaikais elgiasi ne ką geriau.
O tam, kad negirdėčiau tokių dalykų autobusuose, aš važinėju su ausinuku. 🙂
kartais tevai labai ziuri i smulmenas o dideliu problemu nesprendzia.
Aš tokiais atvejais, kad nesinervinčiau įtikinu save, kad tokiai mamai tiesiog labai bloga diena ir ji nesitvardo. O rytoj jau vėl bus gera. Žinau, kad naivu, pati neturėjau geros mamos, tačiau man tai padeda nuo to blogo noro- kištis, kur nereikia.
Beje,o kavinėse lakstantys, spiegiantys, imantys svetimus daiktus, laužantys bet ką (teko matyti pvz. kaip vaikas isteriškai tranko puodelį į sieną ir laukia sudužimo momento, o tėvai ne mur mur) irgi ne ką geriau auklėjami. Visgi menas auklėti vaiką, nes tam reikia rasti daug aukso viduriukų, o jie, kaip žinom, velniškai sunkiai susiranda.
Ne kažką, kai tėvai savo blogą nuotaiką išlieja ant vaikų. O dėl triukšmų kavinėse, tai jei tėvai skiria pakankamai dėmesio savo vaikui, su juo problemų didelių nekyla. Pakankamai daug laiko praleidžiu su karjeristų tėvų vaikais, kad matyčiau kaip išsidirbinėt galima siekiant gaut dėmesio…
as uz tevu rekima, neskitaip jiem nutilus nepastebetai kad vaikyste praejo