Čia aš tokia. Žliumbiu, kai labai juokinga. Iš juoko. Žliumbiu, kai labai liūdna. Iš liūdesio. Žliumbiu, kai labai pikta. Iš bejėgiškumo.
Šitam darbe esu jau du metus. Sunkių akimirkų buvo. Buvo pikta, ėmė siutas, beviltiškumas. Buvo ir linksma. Buvo visko. Ir apsižodžiuodavom. Ir atsinaujindavome CV. Ir pietaudavom, gerdavom, geimindavom.
Bet viešai darbe apsižliumbiau pirmą kartą. Šiek tiek gėda. Tik nežinau ar man.
geriau jau apsižliumbti nei nužudyti šefą. nors… man rodos kliedžiu 🙂