Viešas klausimas

Ko čia prisikabinot?
Skaitot tai ir skaitykit. Neįdomu, tai net nebandykit gilintis. Norit komentuot, tai ir komentuokit. Nenorit, tai ir patylėkit. Niekur gi nenenurodoma, kad perskaičius įrašą būtina parašyti komentarą nes kitaip ateis Petras su kirviu ir nukapos ausis.
Iš kur iš viso mane ištraukėt? Ypač tie, kurių aš niekada nei skaičiau, nei girdėjau, anei komentarų, neigi nuorodų jokių nepalikinėjau. Skersai kelio atsiguliau?
Ir jeigu nepagaunat įrašų esmės, tai taip ir sakykit. Pvz., “ei tu, durna merga, nieko aš nesupratau”, arba “kokia čia kalba parašyta?”, arba “o čia apie ką?”, arba “jei suprasčiau apie ką įrašas tai pasakyčiau, bet dabar drėbtelėsiu kokią nesąmonę”. Arba… Na pasitekit gal fantaziją. Aš nesu labai įnoringa. Man tik nelabai patinka, kad gilintis tingi, o kalbėt nori. Aš pati gilintis irgi tingiu, gal todėl retai mane sutiksit komentuojančią asmeniškai nepažįstamų blogerių tinklaraščiuose. Nesigilinu = nekalbu.
Pabaigai, apie tuos kurie mane atranda atsitiktinai. Paieškos frazės. Irgi kaip koks akmenukas, googlės paieškoje ant kelio mėtausi:
“blogas norėčiau visus pasiųst nx” – būna ir taip, bet dažniausiai susilaikau ir praeina.
“gal yra eilerasciu apie suniukus” – gal ir yra. Ko tik šiais laikais nėra.
“grauze zuikis kopustus” – skanūs buvo? [kopūstų visą gyvenimą nemėgstu].
“kai neturiu savo nuomones” – tai vaikščiok ir visur komentuok. Rašyk: o aš nuomonės neturiu. Nepamiršk atgalinės nuorodos palikt.
“kaip kitaip vadinti salomeja” – siūlau SalomĖja. Bfd mane vadina Mėja.
“kur iseina pinigai” – o kad žinočiau. Pasivyčiau, atsiprašyčiau. Gal sugrįžtų…
“lego žmogeliuku internetas” – aš sakiau! Sakiau, kad lego žmogeliukai yra super. Jie net internetą turi.
“noriu sexo per skype” – per paiešką susirandi turką ir pirmyn. Kokios problemos?
Šiandien tiek. Turiu daug darbo.