Joks

Galvoju, gal duoti viešą pažadą daugiau tylėti? Mat vos tik išsižioju tuojaus kas nors supyksta, susierzina arba nenori suprasti apie ką aš.
Eidama į darbą sau mąsčiau, kad ištikrųjų visur taikant du atsakymus yra daug lengviau gyventi. Na tuos du: “taip taip, tu teisus, sutinku” bei “nesutinku, bet nesiginčysiu”.
Likusią kelio dalį galvojau apie tai:
man reikia batų;
man reikia saulės akinių;
bliam ir vėl raudonas šviesoforas;
ko čia spoksai?;
man reikia dviračio;
ar tikrai reikia?;
nenoriu į darbą;
prie ko šiandien prisi*is?;
ką vakare veikt?;
gerai, kad rytais neveikia parduotuvės;
man reikia algos.