Diena.
Darbe:
– Bet kokia neigiama šiandien diena.
– Mhm.
Vakarėjant.
– Ačiū, buvo malonu, stengėmės palikti butą tvarkingą.
– Aš matau, turbūt pirmi nuomininkai taip tvarkingai paliekantys.
Malonu.
Diskusija.
Kas yra menas? Nuo kada kažką galima vadinti menu? Kas apsako meno sąvoką? Autorius, ar tie, kurie priima meną?
Vakarienė.
Kinų maistas. Šypsenos. Užuominos.
– Juk lengvai rastum kas šildo tavo lovą.
– Lovą gerai šildo ir bambalis karšto vandens.
Sprogimas. Ganėtinai nebylus. Drebančios rankos bando iš kvapnaus tabako susukti cigaretę.
– Kur mano žiebtuvėlis? Nemėgstu, kai man prideginėja.
– Murrrrrr – sako Hanibalas išlindęs pro rūsio langelį.
– Murrrrrr – pasitrina, išverčia pilvuką, pagalanda nagus į mano džinsus, pasiglausto. Nueina. Suprask, reikalai gi visokie…
Raudona šviesa. Viena ašara. Apkabinimas. Gal viskas bus gerai?
Bus.
Vakarėjant
