o rašyti blogą tingisi.
Ir visgi. Istorijai. Transliacijos iš dienų. Šeštadienį ir vėl aplankėme Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios liekanas. Pasirodo gal gi dar ji būtų stovėjus, jei ne vokiečių kareiviai, kurie po II pasaulinio, pagyvenę bažnyčioje, traukėsi ir susprogdino bokštą. Kaži ar yra išlikę įvairiuose šaltiniuose minimi rūsiai? Na nesvarbu, mes prie bažnyčios buvome, nes ieškojom geolobio.
Ta pačia proga ir tuo pačiu tikslu nuvažiavome ir iki Veprių ir ten paspoksojom į Veprių dvarą. “Nuostabi” sovietinė mada – dvaro kieme drėbtelėti daugiabutį, ir ne šiaip daugiabutį, o žemiausios kartelės bendrabut. Tokie tad buvo laikai. Pasirodo, kad net iki 2007 metų ten veikė profkė. Stovi ir dvaras, ir daugiabutis. Vos vos.
Taigi. O sekmadienį nusipirkome elipsinį treniruoklį. Planuotas, bet spontaniškas pirkinys. Planuotas nes planuotas, o spontaniškas, nes staigiai radau skelbimą ir nuo jo perskaitymo iki treniruoklio parsivežimo iš kažkur ten, kur niekada nebuvau, tesusidarė gal valanda. Dabar turbūt reikės jums pasakoti, kaip man sekasi su juo netingėti. Šiandien 10 min lengviausiu režimu mane iškirto visiškai :). Bet aš gi slabakė storulė.
Dar galvoju, kad mane užknisa žodžiai “mums reiktų”. Nesvarbu kokiame kontekste. Reikia arba nereikia. O jei reikia tai go go go, kaip sakė mano brolienė savo vestuvių dieną vaikydama svečius 🙂
Esu pikta ant savo vyro kuris kažkada pasakė, kad ‘mums reiktų’ elipsinio 😀 Įsigijom, o gal labiau įsigijo. Mynė ir jis, ir aš. Aš sunkiau. Bet visgi ne labai man tas pirkinys. Namuose per sudėtinga prisiversti. Labai motyvacijos reik.
Rašyk rašyk- mes tave palaikysim, o gal ką nors dar įkvėpsi irgi judėt pradėt :))
Nu, slabakė storulė tai jau čia per riebiai pasakyta! 🙂
Labai simpatiškas dvaras.
Aš irgi laukiu kada galėsiu pasportuoti 🙂