Melų dieną, apie melą…

Kokie juokingi šiandiena melai. Tavo batas atsirišo. Tavo nugara išsitepus. Moteris susiruošusi skrist lėktuvu – pagimdė ketvertuką. Šiek tiek manipuliuojantys jausmais: guliu ligoninėje, mokesčių inspektorės atėjo (čia administratorė, buhalterę apgaudinėjo), sudaužiau mašiną. Visiems labai svarbu apgaut. Kuo labiau tavimi patiki – tuo geriau.
Bet kodėl niekas nesijuokia dėl melo aplinkui. Kai kalinys apgauna mamą, privertęs patikėti, kad jos vaikas prisidirbo. Kai duona pabrangsta ne va tai dėl išaugusių degalų kainų, bet niekada neatpinga, kai šios nukrenta. Kai per TV mes girdim tik melą melą melą. Niekam nejuokinga. Todėl ir ši diena man visai nejuokinga. Ir aš nesijuokiu, kai kam nors pavyksta ką apgauti. Man nuoširdžiai gaila, kad apviltas tikėjimas. Ypač jei melas ne toks ir juokingas buvo. Niekada nepamiršiu kai vaikystėje į gretimą pievą ateidavo stirna su stirniuku. Po to juos pradangino. Ir per melų dieną tėvai sakė, bėk, stirna atėjo. Man taip skaudu buvo jos neradus…