Kokie juokingi šiandiena melai. Tavo batas atsirišo. Tavo nugara išsitepus. Moteris susiruošusi skrist lėktuvu – pagimdė ketvertuką. Šiek tiek manipuliuojantys jausmais: guliu ligoninėje, mokesčių inspektorės atėjo (čia administratorė, buhalterę apgaudinėjo), sudaužiau mašiną. Visiems labai svarbu apgaut. Kuo labiau tavimi patiki – tuo geriau.
Bet kodėl niekas nesijuokia dėl melo aplinkui. Kai kalinys apgauna mamą, privertęs patikėti, kad jos vaikas prisidirbo. Kai duona pabrangsta ne va tai dėl išaugusių degalų kainų, bet niekada neatpinga, kai šios nukrenta. Kai per TV mes girdim tik melą melą melą. Niekam nejuokinga. Todėl ir ši diena man visai nejuokinga. Ir aš nesijuokiu, kai kam nors pavyksta ką apgauti. Man nuoširdžiai gaila, kad apviltas tikėjimas. Ypač jei melas ne toks ir juokingas buvo. Niekada nepamiršiu kai vaikystėje į gretimą pievą ateidavo stirna su stirniuku. Po to juos pradangino. Ir per melų dieną tėvai sakė, bėk, stirna atėjo. Man taip skaudu buvo jos neradus…
Aha, mane irgi panašiai tėvai apgaudinėdavo. Pasakydavo, kad kažkas gero nutiko, o pasirodo, kad ne…
Siaubas koks nejuokingas tėvų pokštas…
Politikai nemeluoja – jie taip dirba savo darbą. Melavo mokytojai, kai sakė, kad valstybė skirta ginti piliečiams.
Tiesa kitokia: piliečiai reikalingi valdžiai išlaikyti.
Kokie piliečiai, tokia ir valdžia:) Apgavystės ir melo, deja, mūsų visuomenėje kolkas pakankamai daug.
Oi, žiauriai tie tėvai su tavim vaikystėje… Suprantu kaip įstringa atmintin tokie dalykai.
Aš ir šnd. supykau ant draugės, kai paprašė iki ligoninės atvažiuoti. Šokau nuo kėdės, nes pradžioje nesusigaudžiau kokia diena, tuo labiau, žinant, kad mano brolis ligoninėje dabar guli… Nejuokingi tokie pokštai. :/
Nors šeip balandžio 1-oji man nuo mokyklos laikų gerus prisiminimus kelia. Kai susikeisdavome klasėmis, išdūrinėdavom mokytojus, arba ir su tais pačiais atsirišusiais batraisčiais… Gi smagu būdavo!
Dabar susaugome- tai ir pokšatukime subtiliau. Jei ne gąsdinančiai ar žeidžiančiai- kodėl gi ne? 🙂
Tai, kad daugelis pavykusiu (kuriais patiki) pokštų ir būna skaudinantys. Kai apgauna, kad batas atsirišęs, tai per daug nepiktina.
Nepatinka man balandžio 1-oji… Turiu aš ir humoro jausmą, ir pasijuokti mėgstu — bet “nipriot” manęs tokia “šventė”…
Va va. Humoro jausmas ir pas mane yra. Ypač iš savęs mėgstu šaipytis… Bet ši diena nesąmonė.
Man ji irgi nepatinka!
Nors apgauti bandau (ir pavyksta), tačiau kai tai sureikšminama ir radijas, spauda ir t.t. meluoja- nematau čia nieko juokingo. Klausydamas ir skaitydamas aš noriu išgirsti naujienas, o ne melą.
B1 yra gerai. Tik pokštas turi būti kokybiškas, ir su užuominomis, kad visgi čia pokštas. Kurių nepastebėjęs gali kaltinti tik save.
Pavyzdžiui, vykusiu pokštu laikyčiau Delfi naujieną apie statomą metro.