Labai geras jausmas yra prabusti besišypsant. Prabusti anksti. Įsitaisyti lovoje ir skaityti svetimas mintis.
Labai geras jausmas žinoti, kad turiu net šešias neskaitytas knygas. Ir tas noras kiek save pakankinti, užtempti laiką, neleisti paskaityti… …irgi labai geras. O po to pasineri… Savotiškas mazochizmas. Man būdingas ne tik tada, kai kalbu apie knygas.
Labai geras jausmas, kai troleibuse tau nusišypso. Tiesiog šiaip. Už dyką.
Ir dar geresnis jausmas, kad pats troleibusas, pažymėtas penktu numeriu, pravažiuodamas pro šalį man sukėlė šypsnį. Tokią ironišką šypsenėlę.
Labai geras jausmas, kad už pasigyrimą, kad įsigijau akvarelinio popieriaus, beigi pareiškimą, kad vistiek nepiešiu, sulauksiu sarkastiškos šypsenėlės. Taip taip, jo jo?
Ir šiaip. Labai geras jausmas.
Pagirios turbūt.
Šypt ;)
lauksiu rezultatų ant akvarelinio popieriaus , tik būtinai išsipagiriok:))
Gal siandien visuotine “Ryto su sypsena” diena..? As irgi prabudau issisiepus 😀 va taip 😀
O aš atsibudau gerokai anksčiau nustatyto laiko su nenumaldomu noru prismaugti vieną žmogų, kuris nemoka užsirakinti savo telefono klaviatūros. Kadangi mano vardas tupi adresų knygutės pradžioje, tai su pagirtinu įkyrumu telefonas skambėjo vos ne kas 10 minučių. Pakėlęs ragelį kiekvieną kartą galėdavau pasikalbėti su krebždančiu krepšiu. Taigi, valandą miego teko pakeisti saldaus keršto planų generavimu. Grrr
O..o man karta sesuo skambina ir sako: *(%#$*&!^@)$^)!@$ kODEL MAn vakar &!#@% skambinaI?
pasirodo tai taip paprasta.
Salomeja, gerei vakar ?
neisgeres nesuprasiu 🙂
yra kitokiu budu…:))
Aš galiu uždyka nusišypsot tau ir tik tau vienai irgi, kokiam coffee inn, išanksto sutartu laiku :))
aš aišku pajuokavau 😉
čia kvietimas buvo toks pagal posto nuotaiką, tai ir atsakyt galėjai pagal posto nuotaiką 🙂 o tai ir įsižeist galima, jei kvietimas realus būtų, kad ne lengvas melas koks, kaip “gal kitą kart, ens neturiu laiko” :))
Evil, 😉 , tokia jau aš – tiesiai šviesiai.