Šiandien ta diena, kai visko bijau.
Bijojau ryte. Dabar vėl bijau.
Ech… Smagu gi visai taip bijoti.
Bet yra dalykų, kurių bijot visai nelinksma.
Aš labai labai bijau vabalų (xi xi, o žodis vabalynas man visai nekelia neigiamų emocijų) bei kirmėlių. Labai bijau. Siaubas. Aaaaaa!!! Ir kas bjauriausia, tai su tais baimę keliančiais objektais man tenka susidurti dažnai. Čia tau ne kokios gyvatės bijot, nes niekad nemačiau gyvatės ne zoologijos sode. Ir ne pelės kokios, nes tos dažniausiai slepiasi, o jei ir pasirodo tai bėga bėga… Vabalai ir kirmelės (net purto nuo šių žodžių) niekada nebėga. Jie kažkodėl kaip tik stengiasi užropoti. Aaaaaaaaa!!!
Dar labai bijau normalių žmonių. Žinau žinau, tokių nebūna šiaip. Bet pasitaiko apsimetinėjančių. Jie kalba normaliai, atrodo normaliai, išsako labai normalias mintis, reaguoja į viską normaliai. Na tokie normalūs. Bijau aš jų. Ir vengiu iš tolo.
Dar bijau užsitrenkti tulikuose. Ši baimė atsirado po kelių įvykių. Nesmagu kažkaip.
Apie tai,kad bijau telefonu šnekėti dar papasakoti? Bet gal tiek to.
Ir vairuot bijau.
Baime baime, eik šalin!
Ak, Tavo likimo sesuo čia parašė ką tik… Jei sutinku kokį bjaurų kirminą lauke, tai nebijau aš jo, nes tai aš įsibroviau į to vargšo teritoriją, o ne jis į mano… Bet kai jis pro langą įsiropščia į mano kambarį ir įsitaiso, pavyzdžiui, ant sienos, na, aš tada jau atsiprašau…
Nebijau vabalų (taip taip, nei tarakonų, nei vorų), bet va kirmėlių tai nemėgstu… Užaugau, galima sakyti, pievose, tai kas ant jų ropinėja, man nesvetima, bet, va, kas po žole – fui.
aš normali. normalų normaliausia. (tik aplink mane vien keistuoliai).
bijok manęs:)))
tas tai jo. visi mes čia vaiduokliai anapus monitorių:)
bet man čia šiaip Iš Esmės toks klausimas jau seniai yra, tik niekaip neprisiruošiu viešai išsistebėti. kaip o kaip gi žmonės nusprendžia, kad jie yra keisti? nes nu pvz man mano veiksmai yra savaime aiškūs ir visiškai normalūs. jei galvočiau, kad kažką keistai darau, tai taip nebedaryčiau. atvirkščiai, jei kas daro ne taip, kaip darau aš, tai tie anie yra keisti. ir nenormalūs. ir t.t. labai puikų pavyzdį turėjau, kai viena mergaitė apsiputojus pasakojo, kokia ji kitaip besielgianti ir pan. (iš serijos aš gili asmenybė, o jūs ne) ir neprašyta kaip vieną iš savo ‘elgesio nukrypimų’ paminėjo, kad gali eiti gatve ir dainuoti. nu, ir? aš irgi kartais einu gatve ir dainuoju, bet kol ji nepasakė, kad čia kažkas ne taip, niekad ir nebūčiau pagalvojus. tada lenda mintys į galvą, kad ji tai daro specialiai, kad ‘va, kokia aš kitokia’.
čia jau išsiplėčiau, būčiau gal geriau į savo blogą post’ą padarius:)
nu, tai papasakok. kaip ateina tas Suvokimas?
ech. taip ir liksiu nieko nesupratus. man gal lyginimo būdas ne taip veikia.
ką gi:)