Su meilės diena!

Aha, aš kiekvienais metais džiaugiuosi gražiomis dienomis, siunčiu bučkius ir meilę.

Kiekvienais metas truputį nuobodu rašyti apie tai, kad ir vėl visi forumai, feisbukai ir ko yra apsiputoję nuo “čia ne šventė!”, “nereikia laukt metų, kad pasakytum “myliu”, “kiekvieną dieną turi mylėt!”.

Aha aha.

Nuo to ir pradėkim.

Mėgstamiausia lietuvaičių metų šventė – Kučios/Kalėdos. Tegu jos būna kiekvieną dieną. Kam reikia laukti metus, kad visa šeima, giminė susėstų prie stalo, pabendrautų, prisimintų metus. Kam čia metus sukti galvą kokiomis jaukiomis dovanėlėmis pradžiuginti artimuosius. Reikia daryti kiekvieną dieną. Kas dieną po 12 patiekalų, pokalbių, šventinių tv programų ir dovanėlių!

Vėlinės. Kodėl gi visuotinė tradicija važiuoti į kapus tik kartą metuose? Visi visi su žvakutėmis, sudarydami spūstis, nesvarbu į kurį Lietuvos galą, turi važiuoti kiekvieną dieną, ir taip prisiminti mirusiuosius, būtinai kapinėse! Juolab, kad tai labai rimta, labai svarbi šventė, tauresnė ir brangesnė už visokius ten helovynus.

Velykos. Kas čia per išmįslas tik kartą metuose dažyti kiaušinius? Tai turėtume daryti kas dieną, ne bent jau kartą per savaitę. Juk šiaip ar taip turėtume susirinkti kasdieninių Kūčių (turbūt po kasdieninio kapų lankymo), tad vienas iš patiekalų būtinai turi būti dažyti kiaušiniai!

Ak, dar nepamirškit, vyrai, kad kiekvieną dieną turi būti kovo 8-toji. Tad gėlytes prašome merkti ant to Velykinio-Kalėdinio kasdieninio stalo. Vakar šiandien ir rytoj. Taip taip, ten šalia širdies formos torto, nes Valentino diena taip pat kas dieną turi būti. Nepamirškim visi pakartoti, kad mylim vieni kitus.

Įterpkit dar kur nors kasdieninius naujamečius ir kasdienines jonines. Ir dar žolines būtų gerai pridėti. Užgavėnes taip pat. Kas dieną.

O gal tiesiog nustokim išsi… ir džiaukimės gyvenimu. Meilės diena! Tad jei kas dieną sakot “myliu”, negi sunku šiandien irgi tai pasakyti?